Ir ko VIEŠPATS reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu – Mich. 6:8.
Visi pripažįsta, kad šie reikalavimai yra labai išmintingi. Akivaizdu, kad Dievas negali reikalauti mažiau iš tų, kuriuos Jis ugdo ir moko būsimam pasaulio teisimui. Visos šios trys Pranašo paminėtos dorybės telpa viename žodyje – Meilė. Meilė reikalauja, kad elgtumėmės teisingai savo artimųjų, brolių, šeimų atžvilgiu, taip pat ir su savimi; kad galėtume pripažinti, įvertinti ir kitų teises – kūniškas teises, moralines ir intelektualines teises bei laisves – jas įvertindami, neturėtume tų teisių apriboti, ar jas paneigti – Z’02, 172 (R 3020).
* * *
Krikščioniui visų įsipareigojimų visuma, tai meilės įstatymo vykdymas Dievo ir žmogaus atžvilgiu. Šis, tinkamas, teisingo elgimosi, Dievo ir žmogaus atžvilgiu, kelias yra toks: atidavimas kiekvienam žmogui to, kas jam priklauso, parodymas užuojautos ir gailestingumo silpnajam, nelaimingam ir tam, kuris kenčia, gilus įvertinimas Dieviško charakterio, paremtas žinojimu savo asmeninių silpnybių ir trūkumų, lyginant tai su Dievišku tobulumu – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Mt. 22:36-40; Įst. 10:12; Ps. 41:1; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 2:13; Įst. 5:33; Mt. 11:29; Jn. 13:4-17; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 5:5,6; 1 Jn. 1:7.
Giesmės: 1, 198, 267, 95, 13, 196, 20 / 422, 392, 123.
Poems of Dawn, 93; Wiersze brzasku, 82: Nešimas Dievo naštų.
Tower Reading: Z’14,59; (R 5407).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi teisingai, gailestingai ir nuolankiai? Kas paskatino taip daryti? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 12Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?