Ir ko VIEŠPATS reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu – Mich. 6:8.
Visi pripažįsta, kad šie reikalavimai yra labai išmintingi. Akivaizdu, kad Dievas negali reikalauti mažiau iš tų, kuriuos Jis ugdo ir moko būsimam pasaulio teisimui. Visos šios trys Pranašo paminėtos dorybės telpa viename žodyje – Meilė. Meilė reikalauja, kad elgtumėmės teisingai savo artimųjų, brolių, šeimų atžvilgiu, taip pat ir su savimi; kad galėtume pripažinti, įvertinti ir kitų teises – kūniškas teises, moralines ir intelektualines teises bei laisves – jas įvertindami, neturėtume tų teisių apriboti, ar jas paneigti – Z’02, 172 (R 3020).
* * *
Krikščioniui visų įsipareigojimų visuma, tai meilės įstatymo vykdymas Dievo ir žmogaus atžvilgiu. Šis, tinkamas, teisingo elgimosi, Dievo ir žmogaus atžvilgiu, kelias yra toks: atidavimas kiekvienam žmogui to, kas jam priklauso, parodymas užuojautos ir gailestingumo silpnajam, nelaimingam ir tam, kuris kenčia, gilus įvertinimas Dieviško charakterio, paremtas žinojimu savo asmeninių silpnybių ir trūkumų, lyginant tai su Dievišku tobulumu – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Mt. 22:36-40; Įst. 10:12; Ps. 41:1; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 2:13; Įst. 5:33; Mt. 11:29; Jn. 13:4-17; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 5:5,6; 1 Jn. 1:7.
Giesmės: 1, 198, 267, 95, 13, 196, 20 / 422, 392, 123.
Poems of Dawn, 93; Wiersze brzasku, 82: Nešimas Dievo naštų.
Tower Reading: Z’14,59; (R 5407).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi teisingai, gailestingai ir nuolankiai? Kas paskatino taip daryti? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 13Taigi, Kristaus reikalui mes einame pasiuntinių pareigas – 2 Kor. 5:20.
Jeigu mes, kaip krikščionys, visuomet atsimintumėm šiuos Apaštalo žodžius, jie mums būtų labai vertingi ir tikrai padėtų pakeisti mūsų charakterį! Kokia tai būtų didelė pagalba naujai prigimčiai kovoje su žemais ir niekingais polinkiais senos prigimties, kurios atsisakėme ir pripažinome dabartiniu metu esant mirusia! „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai”, sako Apaštalas. Nors mes ir gyvename šiame pasaulyje, tačiau nesame iš jo, bet savo priklausomumą ir pilietybę perkėlėme į Dievo Karalystę Ir šiuo metu, būdami paskirti Jo Karalystei, nors vis dar gyvename šiame pasaulyje tarp svetimšalių ir svetimų, tačiau būdami tos Karalystės atstovais ir ambasadoriais, turime įvertinti aukštas pareigas, vertę ir garbingumą šių pareigų bei atsakomybės svarbą ir visada atsiminti Apaštalo žodžius: „ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu” – Z’04, 72 (R 3329).
* * *
Dievas yra teisėtas žemės Karalius, nors Jo skeptras, dėl uzurpacijos, dabar yra šėtono rankose. Dievas renka savo ištikimuosius, kad būtų Jo ambasadoriais ir veiktų kaip Kristaus įgalioti skelbėjai. Būdami tokiais, mes reikalaujame šėtono išlaisvinti dabartinius ir būsimus Dievo žmones bei ruošiamės jų išlaisvinimui. Panašiai pranešame ir kitiems, kad Karalystė perkeliama iš šėtono valdžios, o atiduodama Kristui. Šios pareigos yra labai garbingos ir iš mūsų pusės reikalauja tokio takto, taurumo, gero, tinkamo elgesio, reikalingo šioms pareigoms, kad visi teisingai mąstantys žmonės turėtų tai gerai suprasti. Ir jeigu žemiški ambasadoriai elgiasi taip, kad atneštų garbę savo kraštui, tai tuo labiau mes taip turime elgtis – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 33:23; Mal. 2:6,7; 2 Kor. 3:6,9; 6:1; Ef. 6:20; 1 Sam. 2:35; 12:8; Ezr. 7:10; Iz. 52:1-12; Jer. 20:9; Ezech. 34; Mt. 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 10:1-15; Apd. 20:22-24; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 2:2.
Giesmės: 116, 70, 164, 210, 260, 272, 275 / 66, 456, 374.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 67: Amen, Amen. Tower Reading: Z’04, 71; (R 3329).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau Kristaus ambasadoriumi? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
