Ir ko VIEŠPATS reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu – Mich. 6:8.
Visi pripažįsta, kad šie reikalavimai yra labai išmintingi. Akivaizdu, kad Dievas negali reikalauti mažiau iš tų, kuriuos Jis ugdo ir moko būsimam pasaulio teisimui. Visos šios trys Pranašo paminėtos dorybės telpa viename žodyje – Meilė. Meilė reikalauja, kad elgtumėmės teisingai savo artimųjų, brolių, šeimų atžvilgiu, taip pat ir su savimi; kad galėtume pripažinti, įvertinti ir kitų teises – kūniškas teises, moralines ir intelektualines teises bei laisves – jas įvertindami, neturėtume tų teisių apriboti, ar jas paneigti – Z’02, 172 (R 3020).
* * *
Krikščioniui visų įsipareigojimų visuma, tai meilės įstatymo vykdymas Dievo ir žmogaus atžvilgiu. Šis, tinkamas, teisingo elgimosi, Dievo ir žmogaus atžvilgiu, kelias yra toks: atidavimas kiekvienam žmogui to, kas jam priklauso, parodymas užuojautos ir gailestingumo silpnajam, nelaimingam ir tam, kuris kenčia, gilus įvertinimas Dieviško charakterio, paremtas žinojimu savo asmeninių silpnybių ir trūkumų, lyginant tai su Dievišku tobulumu – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Mt. 22:36-40; Įst. 10:12; Ps. 41:1; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 2:13; Įst. 5:33; Mt. 11:29; Jn. 13:4-17; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 5:5,6; 1 Jn. 1:7.
Giesmės: 1, 198, 267, 95, 13, 196, 20 / 422, 392, 123.
Poems of Dawn, 93; Wiersze brzasku, 82: Nešimas Dievo naštų.
Tower Reading: Z’14,59; (R 5407).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi teisingai, gailestingai ir nuolankiai? Kas paskatino taip daryti? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 12Nebūk netikintis, bet tikintis – Jn. 20:27.
Jokiu kitu būdu negalime priartėti prie Viešpaties, bet tik tada, kai ugdome tikėjimą ir pasitikėjimą Juo, Jo gerumu, Jo galia, Jo išmintimi ir Jo meile. Tikėjimas yra dorybė, kurią reikia tobulinti, ugdyti. Tie patys Apaštalai, kurie šaukė iš baimės, kai kilo audra Galilėjos jūroje, palaipsniui kaskart vis labiau augo tikėjime, kol, kaip liudija raštai, sugebėjo pasitikėti Viešpačiu ir tikėjo Juo net ir tuomet, kai Jo nebuvo, net tuomet, kai negalėjo Jo suprasti. Tai turėtų būti pamoka ir mums kasdieniniame gyvenime, ugdant pasitikėjimą Viešpačiu ir galvojant apie mūsų buvusius išgyvenimus, bei visus mokinimus, esančius Jo Žodyje, kad tokiu būdu mūsų tikėjimas Juo įsišaknytų ir turėtų pamatą – Z’04, 89 (R3337).
* * *
Būti netikinčiu reiškia, kad savo protu neįvertiname Dievo ir Kristaus, nepasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais; o būti tikinčiu reiškia, kad įvertiname Dievą ir Kristų savo protu ir pasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Dievas ir Jėzus nenusipelno, kad Jais netikėtume, ir nei vienas Dievo vaikas neturėtų savo netikėjimu įžeisti Jų, kadangi netikėjimas, rodomas darbais, tarytum sako Dievui ir Kristui, kad jais pasitikėti negalime. Priešingai, turime būti labai uolūs Jų atžvilgiu, kad darbais įrodytume, jog be išlygų pasitikime Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Taip darydami, Jiems patiksime – P’36, 165, 166.
Paralelinės citatos: Iš. 4:1; Sk. 20:12; Ps. 78:19, 21, 22, 32; 95:8-11;106:7,24; Iz. 7:9; 53:1-3; Mt. 17:17,19,20; Mk. 6:2-6;9:24; 16:14,16; Lk. 8:12,18; 24:11,21,25,26; Jn. 16;8,9; Rom. 3:3; 10:6,7,14.
Giesmės: 174, 12, 56, 63, 93, 124, 251 / 102, 257, 15.
Poems of Dawn, 83; Wiersze brzasku, 74: Užtikrinimas. Tower Reading: Z’15, 40; (R 5624).
Klausimai: Kokie buvo išbandymai šią savaitę, susiję su šia citata? Kaip juos priėmiau? Kokie buvo rezultatai?