Žiūrėkite, kad kas neatlygintų kam blogu už bloga, bet visuomet stenkitės daryti gera vienas kitam ir visiems – 1 Tes. 5:15.
Pagal Šventojo Rašto taisyklę, tikrieji Dievo žmonės turi būti labiausiai ištobulinti, geriausiai išauklėti, labiausiai mandagūs, švelnūs ir kilniaširdžiai, labiausiai linkintys gero iš visų pasaulio žmonių – ir tai aukščiausioje prasmėje – ne vien tik rodydami išorinį ir paviršutinišką mandagumą, kilnumą ir t. t., kas yra įprasta pasaulyje, bet tikrą kilnumą ir mandagumą einantį iš širdies, einantį iš įvertinimo Viešpaties Dvasios ir Tiesos dvasios, meilės dvasios ir teisingumo dvasios – Z’01, 297 (R 2877).
* * *
Keršto dvasia yra šėtono dvasia, taip kaip ramumo, švelnumo ir nekeršijimo dvasia yra Viešpaties Dvasia. Todėl visi turintys Viešpaties Dvasios bus visada pasiruošę liudyti gėrį, ar tai būtų draugas, ar priešas. Ir priklausomai nuo galimybių turime daryti gerą visiems, o ypač tikėjimo namiškiams. Jeigu visada elgsimės laikydamiesi šios taisyklės, mūsų širdys vis labiau artės ir panašės į Viešpaties – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Kun. 19:18; Įst. 32:25; Ps. 94:1; Pat. 20:22; Mt. 5:38-41; Rom. 12:12-17, 19-21; Hbr. 10:30; 1 Pet. 2:23; 3:9; Gal. 6:10; 1 Tes. 3:12; 1 Tim. 6:18.
Giesmės: 125, 267, 196, 198, 315, 95, 208 / 474, 8, 407.
Poems of Dawn, 114; Wiersze brzasku, 105: Tik šiandien.
Tower Reading: Z’16,149; (R 5897).
Klausimai: Ar šią savaitę atmokėjau blogiu už blogį, geru už blogį, ar blogiu už gėrį? Kokios buvo aplinkybės, motyvai ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 7Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
