Žiūrėkite, kad kas neatlygintų kam blogu už bloga, bet visuomet stenkitės daryti gera vienas kitam ir visiems – 1 Tes. 5:15.
Pagal Šventojo Rašto taisyklę, tikrieji Dievo žmonės turi būti labiausiai ištobulinti, geriausiai išauklėti, labiausiai mandagūs, švelnūs ir kilniaširdžiai, labiausiai linkintys gero iš visų pasaulio žmonių – ir tai aukščiausioje prasmėje – ne vien tik rodydami išorinį ir paviršutinišką mandagumą, kilnumą ir t. t., kas yra įprasta pasaulyje, bet tikrą kilnumą ir mandagumą einantį iš širdies, einantį iš įvertinimo Viešpaties Dvasios ir Tiesos dvasios, meilės dvasios ir teisingumo dvasios – Z’01, 297 (R 2877).
* * *
Keršto dvasia yra šėtono dvasia, taip kaip ramumo, švelnumo ir nekeršijimo dvasia yra Viešpaties Dvasia. Todėl visi turintys Viešpaties Dvasios bus visada pasiruošę liudyti gėrį, ar tai būtų draugas, ar priešas. Ir priklausomai nuo galimybių turime daryti gerą visiems, o ypač tikėjimo namiškiams. Jeigu visada elgsimės laikydamiesi šios taisyklės, mūsų širdys vis labiau artės ir panašės į Viešpaties – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Kun. 19:18; Įst. 32:25; Ps. 94:1; Pat. 20:22; Mt. 5:38-41; Rom. 12:12-17, 19-21; Hbr. 10:30; 1 Pet. 2:23; 3:9; Gal. 6:10; 1 Tes. 3:12; 1 Tim. 6:18.
Giesmės: 125, 267, 196, 198, 315, 95, 208 / 474, 8, 407.
Poems of Dawn, 114; Wiersze brzasku, 105: Tik šiandien.
Tower Reading: Z’16,149; (R 5897).
Klausimai: Ar šią savaitę atmokėjau blogiu už blogį, geru už blogį, ar blogiu už gėrį? Kokios buvo aplinkybės, motyvai ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
