Žiūrėkite, kad kas neatlygintų kam blogu už bloga, bet visuomet stenkitės daryti gera vienas kitam ir visiems – 1 Tes. 5:15.
Pagal Šventojo Rašto taisyklę, tikrieji Dievo žmonės turi būti labiausiai ištobulinti, geriausiai išauklėti, labiausiai mandagūs, švelnūs ir kilniaširdžiai, labiausiai linkintys gero iš visų pasaulio žmonių – ir tai aukščiausioje prasmėje – ne vien tik rodydami išorinį ir paviršutinišką mandagumą, kilnumą ir t. t., kas yra įprasta pasaulyje, bet tikrą kilnumą ir mandagumą einantį iš širdies, einantį iš įvertinimo Viešpaties Dvasios ir Tiesos dvasios, meilės dvasios ir teisingumo dvasios – Z’01, 297 (R 2877).
* * *
Keršto dvasia yra šėtono dvasia, taip kaip ramumo, švelnumo ir nekeršijimo dvasia yra Viešpaties Dvasia. Todėl visi turintys Viešpaties Dvasios bus visada pasiruošę liudyti gėrį, ar tai būtų draugas, ar priešas. Ir priklausomai nuo galimybių turime daryti gerą visiems, o ypač tikėjimo namiškiams. Jeigu visada elgsimės laikydamiesi šios taisyklės, mūsų širdys vis labiau artės ir panašės į Viešpaties – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Kun. 19:18; Įst. 32:25; Ps. 94:1; Pat. 20:22; Mt. 5:38-41; Rom. 12:12-17, 19-21; Hbr. 10:30; 1 Pet. 2:23; 3:9; Gal. 6:10; 1 Tes. 3:12; 1 Tim. 6:18.
Giesmės: 125, 267, 196, 198, 315, 95, 208 / 474, 8, 407.
Poems of Dawn, 114; Wiersze brzasku, 105: Tik šiandien.
Tower Reading: Z’16,149; (R 5897).
Klausimai: Ar šią savaitę atmokėjau blogiu už blogį, geru už blogį, ar blogiu už gėrį? Kokios buvo aplinkybės, motyvai ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SAUSIO 20Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? – Hbr. 12:7.
Be išmėginimų negalime pilnai išugdyti charakterio. Jis yra kaip augalas: iš pradžių yra labai gležnas; reikalinga jam daug Dievo meilės šviesos, dažno palaistymo Dievo malonės lietumi, daug lavinimo tobulėjimui, panaudojant žinias apie Dievo charakterį, kaip gerą tikėjimo pagrindą ir įkvėpimą paklusnumui. Ir tada taip išugdytas charakteris, veikiamas palankių sąlygų, yra paruoštas apgenėjimo procesui disciplinos pagalba ir sugebės pakelti kai kuriuos sunkumus. Ir palaipsniui, pamažu didėjant charakterio jėgai, išmėginimai, kurie jam pritaikomi, padės išugdyti dar didesnę jėgą, charakterio grožį ir malonę, kol galutinai per kentėjimus charakteris bus sutvirtintas, išugdytas, nusistovėjęs, ištobulintas – Z’95, 107 (R 1806).
* * *
Jeigu mūsų tikri, žemiški tėvai mus drausmindavo mūsų gėriui, tai neturėtume blogai galvoti apie mūsų Dangiškąjį Tėvą, kai mus baudžia mūsų pačių gėriui. Trūkumas tokių pabaudimų būtų įrodymas, jog nesame Jo sūnumis. Jei patiriame tokius pabaudimus, tai įrodo, kad esame Jo sūnumis ir Jis yra mūsų Tėvu. Todėl tegul šie pabaudimai neatima mums drąsos, bet būna užtikrinimu ir patvirtinimu, jog esame Dievo sūnumis, ir tegul tai paskatina mus pasitaisymui – P’26, 190.
Paralelinės citatos: Hbr. 12:4-14; Įst. 8:5; 2 Sam. 7:14; Jobo 5:17; Ps. 94:12; Pat. 13:13-24; 19:18; 22:15; 23:13,14,24; 29:15,17; Apr. 3:19.
Giesmės: 307, 63, 67, 110, 293, 328, 333 / 109, 376, 433.
Poems of Dawn, 186; Wiersze brzasku, 178: Tegul nebūna tai keistu dalyku.
Tower Reading: Z’12,388; (R 5147).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su pabaudimu? Kaip juos pakėliau? Kaip jie paveikė mane?