Žiūrėkite, kad kas neatlygintų kam blogu už bloga, bet visuomet stenkitės daryti gera vienas kitam ir visiems – 1 Tes. 5:15.
Pagal Šventojo Rašto taisyklę, tikrieji Dievo žmonės turi būti labiausiai ištobulinti, geriausiai išauklėti, labiausiai mandagūs, švelnūs ir kilniaširdžiai, labiausiai linkintys gero iš visų pasaulio žmonių – ir tai aukščiausioje prasmėje – ne vien tik rodydami išorinį ir paviršutinišką mandagumą, kilnumą ir t. t., kas yra įprasta pasaulyje, bet tikrą kilnumą ir mandagumą einantį iš širdies, einantį iš įvertinimo Viešpaties Dvasios ir Tiesos dvasios, meilės dvasios ir teisingumo dvasios – Z’01, 297 (R 2877).
* * *
Keršto dvasia yra šėtono dvasia, taip kaip ramumo, švelnumo ir nekeršijimo dvasia yra Viešpaties Dvasia. Todėl visi turintys Viešpaties Dvasios bus visada pasiruošę liudyti gėrį, ar tai būtų draugas, ar priešas. Ir priklausomai nuo galimybių turime daryti gerą visiems, o ypač tikėjimo namiškiams. Jeigu visada elgsimės laikydamiesi šios taisyklės, mūsų širdys vis labiau artės ir panašės į Viešpaties – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Kun. 19:18; Įst. 32:25; Ps. 94:1; Pat. 20:22; Mt. 5:38-41; Rom. 12:12-17, 19-21; Hbr. 10:30; 1 Pet. 2:23; 3:9; Gal. 6:10; 1 Tes. 3:12; 1 Tim. 6:18.
Giesmės: 125, 267, 196, 198, 315, 95, 208 / 474, 8, 407.
Poems of Dawn, 114; Wiersze brzasku, 105: Tik šiandien.
Tower Reading: Z’16,149; (R 5897).
Klausimai: Ar šią savaitę atmokėjau blogiu už blogį, geru už blogį, ar blogiu už gėrį? Kokios buvo aplinkybės, motyvai ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 10Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
