Žiūrėkite, kad kas neatlygintų kam blogu už bloga, bet visuomet stenkitės daryti gera vienas kitam ir visiems – 1 Tes. 5:15.
Pagal Šventojo Rašto taisyklę, tikrieji Dievo žmonės turi būti labiausiai ištobulinti, geriausiai išauklėti, labiausiai mandagūs, švelnūs ir kilniaširdžiai, labiausiai linkintys gero iš visų pasaulio žmonių – ir tai aukščiausioje prasmėje – ne vien tik rodydami išorinį ir paviršutinišką mandagumą, kilnumą ir t. t., kas yra įprasta pasaulyje, bet tikrą kilnumą ir mandagumą einantį iš širdies, einantį iš įvertinimo Viešpaties Dvasios ir Tiesos dvasios, meilės dvasios ir teisingumo dvasios – Z’01, 297 (R 2877).
* * *
Keršto dvasia yra šėtono dvasia, taip kaip ramumo, švelnumo ir nekeršijimo dvasia yra Viešpaties Dvasia. Todėl visi turintys Viešpaties Dvasios bus visada pasiruošę liudyti gėrį, ar tai būtų draugas, ar priešas. Ir priklausomai nuo galimybių turime daryti gerą visiems, o ypač tikėjimo namiškiams. Jeigu visada elgsimės laikydamiesi šios taisyklės, mūsų širdys vis labiau artės ir panašės į Viešpaties – P’35, 182.
Paralelinės citatos: Kun. 19:18; Įst. 32:25; Ps. 94:1; Pat. 20:22; Mt. 5:38-41; Rom. 12:12-17, 19-21; Hbr. 10:30; 1 Pet. 2:23; 3:9; Gal. 6:10; 1 Tes. 3:12; 1 Tim. 6:18.
Giesmės: 125, 267, 196, 198, 315, 95, 208 / 474, 8, 407.
Poems of Dawn, 114; Wiersze brzasku, 105: Tik šiandien.
Tower Reading: Z’16,149; (R 5897).
Klausimai: Ar šią savaitę atmokėjau blogiu už blogį, geru už blogį, ar blogiu už gėrį? Kokios buvo aplinkybės, motyvai ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?