Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir kad negautumėte jos nelaimių – Apr. 18:4.
Kiekvienas, kuris yra vertas vardo „mano žmonės”, išgirs Viešpaties balsą, bus paklusnus, išeis iš Babilono ir „negaus jos nelaimių”. Taigi, jų paklusnumas išeinant tuoj pat, kai tik pastebės tikrąją Babilono padėtį, parodys, kad niekada nepritarė jo nuodėmėms. Tačiau tie, kurie supratę jo padėtį ir šventvagiškas doktrinas toje šviesoje, kuri dabar šviečia ir toliau lieka Babilone, priskiriami prie tų, kurie remia tuos piktžodžiavimus ir pilnai užsitarnauja gauti šių „nelaimių” – tiek pat, kiek ir babiloniška „raugių” klasė, ir net daugiau, kadangi jie turi didesnę šviesą – Z’00, 3 (R 2553).
* * *
Kur buvo Dievo žmonės, jeigu ne įvairiuose krikščioniškose sektose? Kur daugiau yra nusidedama ir prieštaraujama šviesai, jei ne šiose sektose? Ir kas patirs sunkesnes slogas, jei ne šios sektos? Todėl, tinkama ir teisinga, kad Dievas apsaugo Savo žmones nuo susitepimo jų nuodėmėmis ir išlaisvina juos nuo nelaimių, pakviesdamas palikti Babiloną! Antraeilėje reikšmėje ši eilutė taikoma Viešpaties žmonėms, išeinantiems iš mažojo Babilono sektų – P’32, 15.
Paralelinės citatos: Iz. 47:10; 48:20; 52:11; Jer. 50:8; 51;6,9; 2 Kor. 6:17; 7:1; Zach. 2:7; Pr. 19:16,17,29; Lk. 17:32; Mt. 24:15- 20; Judo 23; Sk. 16:21; Apr. 16:19; 18:1-24.
Giesmės: 332, 18, 25, 41, 216, 310, 333 / 66, 171, 376.
Poems of Dawn, 128; Wiersze brzasku, 120: Eikime į priekį.
Tower Reading: Z’14,179; (R 5478).
Klausimai: Ar „išėjome iš jo” fiziškai, simpatizavimo, doktrininėje ir dvasinėje reikšmėje, ar išėjome iš tikrųjų? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 12Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?