Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir kad negautumėte jos nelaimių – Apr. 18:4.
Kiekvienas, kuris yra vertas vardo „mano žmonės”, išgirs Viešpaties balsą, bus paklusnus, išeis iš Babilono ir „negaus jos nelaimių”. Taigi, jų paklusnumas išeinant tuoj pat, kai tik pastebės tikrąją Babilono padėtį, parodys, kad niekada nepritarė jo nuodėmėms. Tačiau tie, kurie supratę jo padėtį ir šventvagiškas doktrinas toje šviesoje, kuri dabar šviečia ir toliau lieka Babilone, priskiriami prie tų, kurie remia tuos piktžodžiavimus ir pilnai užsitarnauja gauti šių „nelaimių” – tiek pat, kiek ir babiloniška „raugių” klasė, ir net daugiau, kadangi jie turi didesnę šviesą – Z’00, 3 (R 2553).
* * *
Kur buvo Dievo žmonės, jeigu ne įvairiuose krikščioniškose sektose? Kur daugiau yra nusidedama ir prieštaraujama šviesai, jei ne šiose sektose? Ir kas patirs sunkesnes slogas, jei ne šios sektos? Todėl, tinkama ir teisinga, kad Dievas apsaugo Savo žmones nuo susitepimo jų nuodėmėmis ir išlaisvina juos nuo nelaimių, pakviesdamas palikti Babiloną! Antraeilėje reikšmėje ši eilutė taikoma Viešpaties žmonėms, išeinantiems iš mažojo Babilono sektų – P’32, 15.
Paralelinės citatos: Iz. 47:10; 48:20; 52:11; Jer. 50:8; 51;6,9; 2 Kor. 6:17; 7:1; Zach. 2:7; Pr. 19:16,17,29; Lk. 17:32; Mt. 24:15- 20; Judo 23; Sk. 16:21; Apr. 16:19; 18:1-24.
Giesmės: 332, 18, 25, 41, 216, 310, 333 / 66, 171, 376.
Poems of Dawn, 128; Wiersze brzasku, 120: Eikime į priekį.
Tower Reading: Z’14,179; (R 5478).
Klausimai: Ar „išėjome iš jo” fiziškai, simpatizavimo, doktrininėje ir dvasinėje reikšmėje, ar išėjome iš tikrųjų? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 28Viešpaties Dievo Dvasia yra ant manęs, nes VIEŠPATS patepė mane ... guosti visus liūdinčius, įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo – Iz. 61:1-3.
Mūsų užduotis yra ieškoti nuolankiųjų ir gedinčių, liūdinčių, kurie įvertino ir mato savo trūkumus ir silpnybes, kurie ieško prieglobsčio ir išsigelbėjimo. Kita dalis mūsų misijos yra parodyti jiems į Dievo Avinėlį, kuris naikina pasaulio nuodėmes, parodyti jiems prisikėlimo grožį vietoj mirties pelenų ir tą garbę, kurią Viešpats pažadėjo duoti ateityje vietoj apsunkusios dvasios nusivylimo, liūdesio ir dabartinio laiko vargų. Mūsų pasiuntinystė yra sakyti tokiems, kad „rytą ateina džiūgavimas” ir padėti jiems atsikelti bei užsidėti garbės drabužį, kad pradėtų gyventi naują gyvenimą su „įdėta į lūpas nauja giesme – gyriumi apie mūsų Dievo malonę” – Z’04, 295 (R 3434).
* * *
Dieviška šventa širdis ir protas yra ant Jo pasišventusiųjų. Tai sąlyga, norint atlikti tarnybą. Šios dvasios pagalba Dievo žmonių protams yra duodami sugebėjimai pastebėti, atsiminti ir svarstyti apie dvasinius dalykus bei juos išreikšti. Šios dvasios dėka jų širdims duodami sugebėjimai būtini ugdymui tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo, kad galėtų aukoti priimtinu būdu aukas, susijusias su jų tarnyste. Iš tikrųjų, ši dvasia paruošia juos, kad galėtų paguosti brangius verkiančius Sione ir galėtų išvesti juos iš liūdesio pelenų prie šventumo grožio ir džiaugsmo Viešpatyje – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16,17; Apd. 10:38; 4:1-4; 2 Kor. 1:21,22; 1 Jn. 2:20,27; Ps. 119:50,52,54,92,143; 147:3; Iz. 40:1,2; 51:3,12; Jn. 16:33; 2 Kor. 1:2-7; Ezek. 9:3,4; 1 Tes. 4:18.
Giesmės: 25, 38, 57, 93, 108, 228, 278 / 262, 24, 393.
Poems of Dawn, 198; Wiersze brzasku, 190: Paguoda. Tower Reading: Z’14, 277; (R 5536).
Klausimai: Ar šią savaitę paguodžiau ir pradžiuginau kitus? Kaip? Kodėl? Kokių aplinkybių metu?
