Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir kad negautumėte jos nelaimių – Apr. 18:4.
Kiekvienas, kuris yra vertas vardo „mano žmonės”, išgirs Viešpaties balsą, bus paklusnus, išeis iš Babilono ir „negaus jos nelaimių”. Taigi, jų paklusnumas išeinant tuoj pat, kai tik pastebės tikrąją Babilono padėtį, parodys, kad niekada nepritarė jo nuodėmėms. Tačiau tie, kurie supratę jo padėtį ir šventvagiškas doktrinas toje šviesoje, kuri dabar šviečia ir toliau lieka Babilone, priskiriami prie tų, kurie remia tuos piktžodžiavimus ir pilnai užsitarnauja gauti šių „nelaimių” – tiek pat, kiek ir babiloniška „raugių” klasė, ir net daugiau, kadangi jie turi didesnę šviesą – Z’00, 3 (R 2553).
* * *
Kur buvo Dievo žmonės, jeigu ne įvairiuose krikščioniškose sektose? Kur daugiau yra nusidedama ir prieštaraujama šviesai, jei ne šiose sektose? Ir kas patirs sunkesnes slogas, jei ne šios sektos? Todėl, tinkama ir teisinga, kad Dievas apsaugo Savo žmones nuo susitepimo jų nuodėmėmis ir išlaisvina juos nuo nelaimių, pakviesdamas palikti Babiloną! Antraeilėje reikšmėje ši eilutė taikoma Viešpaties žmonėms, išeinantiems iš mažojo Babilono sektų – P’32, 15.
Paralelinės citatos: Iz. 47:10; 48:20; 52:11; Jer. 50:8; 51;6,9; 2 Kor. 6:17; 7:1; Zach. 2:7; Pr. 19:16,17,29; Lk. 17:32; Mt. 24:15- 20; Judo 23; Sk. 16:21; Apr. 16:19; 18:1-24.
Giesmės: 332, 18, 25, 41, 216, 310, 333 / 66, 171, 376.
Poems of Dawn, 128; Wiersze brzasku, 120: Eikime į priekį.
Tower Reading: Z’14,179; (R 5478).
Klausimai: Ar „išėjome iš jo” fiziškai, simpatizavimo, doktrininėje ir dvasinėje reikšmėje, ar išėjome iš tikrųjų? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 4Baimės nėra meilėje, bet tobuloji meilė išvaro baimę, nes baimė turi prieš save bausmę – 1 Jn. 4:18.
Labai stipri ir net siaubinga yra baimės įtaka. Išimtį, kurie nepasiduoda šiai įtakai, sudaro tie, kurie pažino Dievą per savo ankstesnius išbandymus ir išmoko pasitikėti Juo net tada, kai negali suprasti Jo kelio. Į tą baimės ir nevilties milžiną turime trenkti akmenėliu – „Parašyta”. Tikėjimo svaidyklė turi išmesti pažado žodžius su tokia jėga, kad užmuštų priešininką ir išlaisvintu mus iš jo valdžios. Taigi, tik apsiginklavę Dievo Žodžiu, pasitikėdami Viešpaties malone ir lazda, galime būti drąsūs ir imančiam viršų sektantizmui atsakyti lygiai kaip Dovydas Filistinui:
„Tu ateini pas mane su kalaviju, ietimi ir riestu kardu, bet aš ateinu pas tave su vardu kariuomenių Viešpaties, Izraelio eilių Dievo, iš kurio tyčiojais” – Z’03, 329 (R 3230).
* * *
Meilė gėrisi ir užjaučia kartu su Dievu. Ji supranta savo vienybę su Dievu ir jaučia sūnystės dvasią Jo atžvilgiu, einančią per jo savininko širdį. Tokia meilė remiasi nuoširdžia draugyste su Dievu per Jo Dvasią, Žodį ir apvaizdą. Savo dvasiniame artume su Dievu žino, kad Juo pilnai galima pasitikėti, turėti viltį, mylėti ir klausyti Jo, todėl nors Jį garbina kaip pilnai tobulą asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose, nejaučia prieš Jį baimės. Baimė prieš Dievą taip apribotų mūsų širdis bendraujant su Dievu, kad išstumtų iš mūsų širdžių meilę Jam. Ir atvirkščiai, meilė Dievui pašalina tokią baimę prieš Jį – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Įst. 20:8; Ts. 7:3; Pat. 28:1; 29:25; Iz. 51:12,13; Mt. 8:26; 26:69-74; Rom. 8:15; 1 Kor. 13:4-7; 2 Tim. 1:7; 1 Jn. 4:16,17.
Giesmės: 95, 87, 12, 284, 288, 261, 307 / 368, 442, 456.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’11, 188; (R 4841).
Klausimai: Ar šią savaitę paklusau baimės dvasiai, ar nugalėjau ją?Kaip? Kodėl? Kokį darbą atliko meilė šiame išbandyme?