Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir kad negautumėte jos nelaimių – Apr. 18:4.
Kiekvienas, kuris yra vertas vardo „mano žmonės”, išgirs Viešpaties balsą, bus paklusnus, išeis iš Babilono ir „negaus jos nelaimių”. Taigi, jų paklusnumas išeinant tuoj pat, kai tik pastebės tikrąją Babilono padėtį, parodys, kad niekada nepritarė jo nuodėmėms. Tačiau tie, kurie supratę jo padėtį ir šventvagiškas doktrinas toje šviesoje, kuri dabar šviečia ir toliau lieka Babilone, priskiriami prie tų, kurie remia tuos piktžodžiavimus ir pilnai užsitarnauja gauti šių „nelaimių” – tiek pat, kiek ir babiloniška „raugių” klasė, ir net daugiau, kadangi jie turi didesnę šviesą – Z’00, 3 (R 2553).
* * *
Kur buvo Dievo žmonės, jeigu ne įvairiuose krikščioniškose sektose? Kur daugiau yra nusidedama ir prieštaraujama šviesai, jei ne šiose sektose? Ir kas patirs sunkesnes slogas, jei ne šios sektos? Todėl, tinkama ir teisinga, kad Dievas apsaugo Savo žmones nuo susitepimo jų nuodėmėmis ir išlaisvina juos nuo nelaimių, pakviesdamas palikti Babiloną! Antraeilėje reikšmėje ši eilutė taikoma Viešpaties žmonėms, išeinantiems iš mažojo Babilono sektų – P’32, 15.
Paralelinės citatos: Iz. 47:10; 48:20; 52:11; Jer. 50:8; 51;6,9; 2 Kor. 6:17; 7:1; Zach. 2:7; Pr. 19:16,17,29; Lk. 17:32; Mt. 24:15- 20; Judo 23; Sk. 16:21; Apr. 16:19; 18:1-24.
Giesmės: 332, 18, 25, 41, 216, 310, 333 / 66, 171, 376.
Poems of Dawn, 128; Wiersze brzasku, 120: Eikime į priekį.
Tower Reading: Z’14,179; (R 5478).
Klausimai: Ar „išėjome iš jo” fiziškai, simpatizavimo, doktrininėje ir dvasinėje reikšmėje, ar išėjome iš tikrųjų? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 18Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį – Iš. 33:14.
Dievas visuomet yra kartu su Savo žmonėmis. Jis visada galvoja apie mus, prižiūri mūsų reikalus, saugo mus nuo pavojų, aprūpina mus dvasiniais ir laikinais dalykais, skaito mūsų širdis, pastebi kiekvieną meilingą prisirišimo impulsą Jam, formuoja įtakas aplink mus mūsų disciplinavimui ir valymui, bei girdi silpniausią šauksmą pagalbos, užjautimo bei bendravimo su Juo. Jis niekada, nei minutei nepalieka mūsų be apsaugos, ar šaukiamės pagalbos įtemptos dienos vidurdienyje, ar ramios nakties valandoje. Kiek palaimos duoda supratimas tokios tvirtos ištikimybės! Iš tikrųjų, nei vienas tikras Dievo vaikas nebus be šio įsūnijimo ir priėmimo įrodymo – Z’03, 376 (R 3250).
* * *
Viešpaties veidas nurodo į Jo malonę. Jo nemalonė žmonijos giminei buvo parodyta tuo, kad Jis nusisuko nuo žmonijos. O kada Viešpaties malonė sugrįš žmogui, Jo veidas spindės malonumu, gydymu ir palaiminimu. Dabartiniu metu Viešpats teikia malonę Savo žmonėms, kaip jiems skirtą ypatingą dalį. Neatsižvelgiant į turimus mūsų įvairius trūkumus, jos turėjimas padaro mus labai turtingais. Jo malonė užtikrina mus, kad nugalėsime mūsų dvasinius priešus, o po pergalės būsime palaiminti Kanaano poilsiu su amžina ramybe nuo nuodėmės, klaidų, savanaudiškumo ir pasaulietiškumo. Būsime palaiminti tuo Dievišku tikro poilsio idealu, pilnu išminties, teisingumo, meilės, jėgos ir svarstymo apie Karalystės reikalus – P’30, 151,152.
Paralelinės citatos: Ps. 5:12; 11:7; 41:11,12; 102;13; Pat. 16:7; Ez. 39:29; Lk. 2:52; Jn. 14:16-23; Apd. 10:35; Ef. 1:6; Hbr. 4:14-16; 1 Pet. 2:9.
Giesmės: 46, 283, 235, 68, 244, 94, 179 / 257, 393, 433.
Poems of Dawn, 66; Wiersze brzasku, 55: Tobulas pasitikėjimas. Tower Reading: Z’14, 25; (R 5387).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus šią savaitę, susijusius su Dievo malone ir poilsiu Jame? Ką padariau, norėdamas jį gauti? Kaip jį išnaudojau?
