Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui – Flp. 4:6.
Gali kilti klausimas: Kodėl Dievas neduoda mums reikalingų dalykų, žinodamas, kad jie mums reikalingi, jeigu mes tų dalykų Jo neprašome ir nesiremiame Jo pažadais? Be abejo, tai yra todėl, kad pirmiausiai galėtume pasiekti tinkamą širdies laikyseną, o vėliau gautume Jo malonių ir iš jų turėtume naudos. Net jei ir gautume tų malonių, galime būti tikri, kad vis tiek pilnai neįvertintume iki šiol parodyto ir dabartinio Dievo rūpesčio mumis. Gali būti, kad mes, kurie jau papratę melstis ir dėkoti, nepastebime nė pusės atsitikimų, vertų mūsų dėkingumo. O tai pilnai suprasime ir įvertinsime tik ateityje, kai viską ištirsime taip, kaip dabar patys esame ištiriami – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Neramus krikščionis yra panašus į mažą vaiką, kuriam trūksta pasitikėjimo motinos meile. Toje širdyje, kurioje karaliauja pasitikėjimas Dievu, o soste sėdi ir valdo dėkingumas už gausingas palaimas, sielvartas ir nerimas neranda vietos. Dievo vaikas žino, kad kiekviename reikale turi jautrų ir mylintį Tėvą, pas kurį Jo prašantys nuolankūs vaikai visada gali ateiti. O kai jie Tėvui išsako savo būtiniausius reikalus, visi neramumai ir rūpesčiai dingsta – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Ps. 127:2; Mt. 6:25-34; 13:22; Lk. 21:34; 1 Kor. 7:32,33; 2 Tim. 2:4; Ps. 37:5; 55:22; Pat. 16:3; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5; 1 Pet. 5:6,7; Pr. 32:24-29; 1 Sam. 12:23; Ps. 86:3,6; 130:1,2; Kol. 4:2; Mt. 15:22- 28; Lk. 18:1-7; 22:44; Rom. 8:26; Ef. 6:18; Hbr. 5:7,8.
Giesmės: 313, 56, 57, 35, 99, 106, 239 / 87, 475, 353.
Poems of Dawn, 234; Wiersze brzasku, 220: Mūsų naštos nešėjas.
Tower Reading: Z’14,230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo viso to pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 12Palaiminimo taurė, kurią laiminame, ar ji nėra dalyvavimas Kristaus kraujuje? Duona, kurią laužome, ar ji nėra dalyvavimas Kristaus kūne? Nes kaip čia tėra vienas duonos kepalas, taip ir vienas kūnas esame mes, daugelis – 1 Kor. 10:16,17.
Yra tik viena taurė, nors joje esančios sultys susideda iš daugelio vynuogių; taip pat ir duona yra viena, nors ji susideda iš daugelio grūdų. Grūdas negali išlaikyti savo individualumo ir savo asmeninės gyvybės, jeigu turi tapti duona kitiems. Panašiai ir vynuogės negali ir toliau likti vynuogėmis, jeigu jos turi tapti gaivinančiomis sultimis. Taigi matome, kokiais gražiais žodžiais Apaštalas sako, jog Dievo žmonės yra vienos duonos ir vienos taurės dalininkais. Nėra kito kelio, kuriuo einant galėtume gauti naują prigimtį, kaip tik per Viešpaties pakvietimo priėmimą gerti iš Jo taurės ir būti laužomi su Juo kaip dalininkai tos vienos duonos. Turime būti taip pat palaidoti su Juo krikšte į Jo mirtį ir taip gauti su Juo prisikėlimo garbę, šlovę ir nemirtingumą – Z’01, 76 (R 2771).
* * *
Nors pagrindinė mintis, parodyta Viešpaties Vakarienėje, yra išteisinimas, tačiau kita mintis yra pasišventimas. Taigi, žiūrint iš šio požiūrio taško, taurė, kurią Tėvas pripila mums, simbolizuoja kentėjimus, susijusius su pasiaukojančios mirties procesu, o duona simbolizuoja Bažnyčios žemišką prigimtį, paaukotą mirčiai. Taip Viešpaties Mirties Prisiminimo Vakarienėje yra parodyta Jėzaus ir Bažnyčios mirtis – P’34, 46.
Paralelinės citatos: Iš. 12:3-14,18,21-28; Mt. 26:26-28; Mk. 14:22-25; 10:35-39; Lk. 12:50; Jn. 18:11; 1 Kor. 11:23-34; Lk. 22:19,20; Rom. 6:1-11; 8:10,17; 12:1; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 1:5; 4:8; Gal. 2:20; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2 Tim. 2:10-12; 1 Pet. 2:19-24; 3:17,18; 4:13-19; Kol. 1:27; 1 Kor. 12:12,13; Hbr. 3:1; 7:26,27; 1 Pet. 2:5,9; Hbr. 10:4-10; 13:10-14; 9:13-23.
Giesmės: 122, 276, 160, 191, 281, 31, 322 / 5, 295, 135.
Poems of Dawn, 54; Wiersze brzasku, 46: Vienas duonos kepalas.
Tower Reading: Z’13, 327; (R 5341).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Viešpačiu ir broliais? Kokiu būdu? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
