Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui – Flp. 4:6.
Gali kilti klausimas: Kodėl Dievas neduoda mums reikalingų dalykų, žinodamas, kad jie mums reikalingi, jeigu mes tų dalykų Jo neprašome ir nesiremiame Jo pažadais? Be abejo, tai yra todėl, kad pirmiausiai galėtume pasiekti tinkamą širdies laikyseną, o vėliau gautume Jo malonių ir iš jų turėtume naudos. Net jei ir gautume tų malonių, galime būti tikri, kad vis tiek pilnai neįvertintume iki šiol parodyto ir dabartinio Dievo rūpesčio mumis. Gali būti, kad mes, kurie jau papratę melstis ir dėkoti, nepastebime nė pusės atsitikimų, vertų mūsų dėkingumo. O tai pilnai suprasime ir įvertinsime tik ateityje, kai viską ištirsime taip, kaip dabar patys esame ištiriami – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Neramus krikščionis yra panašus į mažą vaiką, kuriam trūksta pasitikėjimo motinos meile. Toje širdyje, kurioje karaliauja pasitikėjimas Dievu, o soste sėdi ir valdo dėkingumas už gausingas palaimas, sielvartas ir nerimas neranda vietos. Dievo vaikas žino, kad kiekviename reikale turi jautrų ir mylintį Tėvą, pas kurį Jo prašantys nuolankūs vaikai visada gali ateiti. O kai jie Tėvui išsako savo būtiniausius reikalus, visi neramumai ir rūpesčiai dingsta – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Ps. 127:2; Mt. 6:25-34; 13:22; Lk. 21:34; 1 Kor. 7:32,33; 2 Tim. 2:4; Ps. 37:5; 55:22; Pat. 16:3; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5; 1 Pet. 5:6,7; Pr. 32:24-29; 1 Sam. 12:23; Ps. 86:3,6; 130:1,2; Kol. 4:2; Mt. 15:22- 28; Lk. 18:1-7; 22:44; Rom. 8:26; Ef. 6:18; Hbr. 5:7,8.
Giesmės: 313, 56, 57, 35, 99, 106, 239 / 87, 475, 353.
Poems of Dawn, 234; Wiersze brzasku, 220: Mūsų naštos nešėjas.
Tower Reading: Z’14,230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo viso to pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
