Meilė … nemąsto piktai – 1 Kor. 13:5.
Kuris tik apsileidžia ir nesilaiko Viešpaties uždraudimo dėl „piktų įtarinėjimų”, ruošia tinklą, į kurį pats įklius, kad ir kaip „atsargiai” jis elgtųsi kitų reikalų atžvilgiu. Nes širdis, prisotinta abejojimo ir įtarinėjimo savo artimųjų atžvilgiu, yra beveik pasiruošusi nepasitikėti Dievu. Surūgusi ir apkartusi dvasia kovoja su Dievo dvasia, su meilės dvasia. Viena arba kita dvasia nugalės. Pikta dvasia turi būti pašalinta, jei ne, tai ji gali suteršti krikščionį taip, kad jis gali būti „atmestas”. Antra vertus, jeigu naujoji prigimtis, kaip ta „nugalėtoja” įveiks kliūtis, nugalėdama piktus įtarinėjimus, reiškia, kad jau pusė kovos su dabartiniais sunkumais ir priešiškumais bus laimėta – Z’05, 212 (R 3594).
* * *
Meilė, savo pilnoje reikšmėje, yra gera valia, pasireiškianti įvairiu būdu, priklausomai nuo aplinkybių. Jeigu meilės turėtojas tapo nuskriaustas, tai skriaudžiančiajam jis priskiria gerus motyvus, nors ta tema gali ir neturėti tikslių žinių. Tokia dvasia negali turėti įtarinėjimų, ji nepriskirs kito asmens nenaudai blogų motyvų jo pasakytiems žodžiams ir poelgiams – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Mt. 9:3,4,33-35; Pat. 10:12; 24:17; Ps. 119:139; Apd. 11:23; 1 Jn. 3:14; 4:7,8; 2 Jn. 4; 1 Tim. 6:4; 1 Pet. 1:22; 4:8; 3:8; Kol. 3:2-14.
Giesmės: 165, 1, 4, 15, 166, 198, 201 / 23, 374, 373.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’13,195; (R 5265).
Klausimai: Ar šią savaitę būdamas meilės įtakoje įtarinėjau, ar priešingai – neįtarinėjau? Kas tame man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 7Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! – 1 Kor. 9:16.
Turėtume būti greiti perduodant kitiems geriausias žinias, kokias turime. Rodoma simpatija ir užuojauta dūsaujančiai kūrinijai, jai patiriant įvairius gyvenimo išbandymus ir vargus, turėtų paskatinti mus apmąstyti ir skelbti Viešpaties pažadus apie artėjančią Dievo Karalystę ir palaimas, kurios tuo metu bus prieinamos visoms šeimoms ir giminėms žemėje. Tas, kuris pasitaikius bet kuriai tinkamai progai kasdien neskelbia šiuo nurodytu būdu, parodo, kad jam trūksta žinių ar tikėjimo Dievo apreiškimu, arba parodo savo savanaudiškumą, kurio Viešpats negali pagirti. Jeigu jis ir toliau pasiliks tokioje būsenoje, galiausiai praras savo dalį Karalystėje – Z’03, 174 (R 3204).
* * *
Žodį „Evangelija” suprantame kaip gerąją naujieną apie išgelbėjimą, atliekamą Jėzuje ir per Jėzų. Pati didžiausia privilegija, kurią žemiškas žmogus gali turėti, tai suteikta Evangelijos skelbimo funkcija ir pareiga. Tie, kurie pilnai pripildyti šios pareigos dvasia, pergyvena didelį liūdesį širdyje, kai negali atlikti savo misijos. Šios skelbimo funkcijos, pareigos įvykdymas ir atlikimas yra taip giliai įsišaknijęs jų charakteriuose, kad atėmimas iš jų tos suteiktos privilegijos padarytų jų širdis nelaimingomis – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Ps. 40:9,10; Pam. 11:6; Mk. 8:38; 2 Tim. 1:8; Jer. 1:17; 20:7,9; 23:29; Am. 3:8; 7:15; Jn. 18:37; Apd. 4:20; 9:6,15; 26:16-20; 1 Kor. 1:18; 15:58; 2:4; 15:2; Kol.1:5,6; 4:17; Rom. 1:14-16; 1 Tes. 1:5; 2 Tim. 4:2; Hbr. 4:12.
Giesmės: 70, 44, 116, 210, 260, 275, 309 / 380, 275, 370.
Poems of Dawn, 138; Wiersze brzasku, 131: Pagalba reikiamu laiku.
Tower Reading: Z’16, 140; (R 5893).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Evangeliją? Kaip tai dariau? Kodėl? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?