Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? – 1 Kor. 4:7.
Visi Dievui pasišventę žmonės turėtų pripažinti, kad jie neatėjo prie dabartinės malonės ir tiesos per savo asmeninę išmintį, ar išmintį kitų, bet atėjo per Viešpaties išmintį ir malonę. Tą pačią mintį turėtų priimti visi, kurie tarnauja Dievo žmonėms kaip ganytojai, tarnai įvairiose srityse, ir kurie atsakingi prieš Viešpatį dėl savo užimamų pareigų tikėjimo šeimynoje. Jie turėtų aiškiai suvokti ir pripažinti tas galimybes patarnauti kaip Viešpaties atstovai. Nenorėjimas viso to pripažinti parodo, kad tinkamai neįvertiname šių privilegijų – Z’03, 430 (R 3277).
* * *
Mūsų skirtingumas vienų nuo kitų svarbiuose gyvenimo reikaluose (ar tai talentais, ar pareigomis, ar privilegijomis Dievo tarnyboje) nepriklauso nuo mūsų pačių, bet nuo Dievo. Būtent Jis padaro, jog skiriamės vienas nuo kito. Todėl mūsų tinkama laikysena, kokia turėtų būti, einant Viešpaties tarnybos pareigas, tai nuolankumas. Pasigyrimo negali būti, nes viskas yra Jo malonė – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 1:17; Jn. 3:27; 1 Kor. 12:11; Rom. 12:3,6; 1 Pet. 4:10; Ef. 2:8,9; Flp. 2:13; Mich. 6:8; Mt. 5:3; Lk. 14:11; 17:10; 22:24-27; 1 Kor. 1:28,29.
Giesmės: 95, 11, 46, 99, 121, 176, 293 / 13, 15, 456.
Poems of Dawn, 81; Wiersze brzasku, 72: Jo kelias yra geriausias.
Tower Reading: Z’13,231; (R 5284).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 12Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi – Jn. 8:36.
Tikrieji mokiniai, kurie atkreipia dėmesį į Didžiojo Mokytojo mokinimus ir visuose reikaluose stengiasi būti Jo mokiniais, yra išlaisvinti ne tik nuo prietarų ir tamsumo, bet ir nuo tarnavimo nuodėmei, o vietoj to gauna sugebėjimą teisingai įvertinti savo įgimtus silpnumus ir įgytas ydas, bei sugebėjimą įvertinti Dievo mintis – Tiesą. Todėl jų laisvė yra ta, kuri juos laimina, o ne žaloja, kuri vietoj išdidumo ir pasididžiavimo suteikia nuolankumo. Tai laisvė, kuri išugdo kantrybę vietoje pykčio, skatina didžiadvasiškumą ir palankumą vietoj pasipiktinimo ir savanaudiškumo; tai laisvė, kuri teikia džiaugsmą ir ramybę vietoj nepasitenkinimo ir nemalonios, karčios dvasios. Iš tiesų, vien tik Sūnus gali mus padaryti visiškai laisvus – Z’99, 57 (R 2438).
* * *
Dievo Sūnus yra didysis Išlaisvintojas. Jis išlaisvina labiausiai vertus pasigailėjimo belaisvius iš labiausiai slegiančios nelaisvės (šėtono) ir iš pačių žiauriausių bei negailestingiausių viršininkų ir engėjų (nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo, pasaulietiškumo, mirties ir simbolinio pragaro) rankos. Šiuos išlaisvintuosius Sūnus apdovanoja pačia aukščiausia, garbingiausia laisve, kuri trokšta vykdyti Dievo valią; kuri kyla iš pačių švariausių, geriausių motyvų – iš tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo – ir veda į amžinąjį gyvenimą. Visa tai yra Jo meilės dovana, kuri buvo galima tik Jo ypatingos aukos ir patarnavimo dėka, kas yra užrašyta pasaulio istorijos metraščiuose – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 49:24-26; 61:1-3; 63:4; Lk. 4:18; Jn. 8:31-35; Rom. 7:22,23; 8:2; 2 Kor. 3:17; Gal. 3:28; 5:1; Kol. 3:11; 1 Jn. 1:7-9; Apr.1:5; 5:9.
Giesmės: 246, 54, 15, 132, 194, 255, 95 / 393, 87, 347a.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Trumpas pokalbis su Jėzumi.
Tower Reading: Z’45, 227; (R 5506).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano krikščioniška laisve? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
