Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? – 1 Kor. 4:7.
Visi Dievui pasišventę žmonės turėtų pripažinti, kad jie neatėjo prie dabartinės malonės ir tiesos per savo asmeninę išmintį, ar išmintį kitų, bet atėjo per Viešpaties išmintį ir malonę. Tą pačią mintį turėtų priimti visi, kurie tarnauja Dievo žmonėms kaip ganytojai, tarnai įvairiose srityse, ir kurie atsakingi prieš Viešpatį dėl savo užimamų pareigų tikėjimo šeimynoje. Jie turėtų aiškiai suvokti ir pripažinti tas galimybes patarnauti kaip Viešpaties atstovai. Nenorėjimas viso to pripažinti parodo, kad tinkamai neįvertiname šių privilegijų – Z’03, 430 (R 3277).
* * *
Mūsų skirtingumas vienų nuo kitų svarbiuose gyvenimo reikaluose (ar tai talentais, ar pareigomis, ar privilegijomis Dievo tarnyboje) nepriklauso nuo mūsų pačių, bet nuo Dievo. Būtent Jis padaro, jog skiriamės vienas nuo kito. Todėl mūsų tinkama laikysena, kokia turėtų būti, einant Viešpaties tarnybos pareigas, tai nuolankumas. Pasigyrimo negali būti, nes viskas yra Jo malonė – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 1:17; Jn. 3:27; 1 Kor. 12:11; Rom. 12:3,6; 1 Pet. 4:10; Ef. 2:8,9; Flp. 2:13; Mich. 6:8; Mt. 5:3; Lk. 14:11; 17:10; 22:24-27; 1 Kor. 1:28,29.
Giesmės: 95, 11, 46, 99, 121, 176, 293 / 13, 15, 456.
Poems of Dawn, 81; Wiersze brzasku, 72: Jo kelias yra geriausias.
Tower Reading: Z’13,231; (R 5284).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 4Jis jiems tarė: „Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais – Mt. 4:19.
Visi gyvenimo atsitikimai suteikia mums pamokų, kurios ateityje taps mums naudingos, žinoma, jei tik jas priimsime. Galimas daiktas, kad žvejyboje buvo kažkas ypatingo ir padedančio, kažkas panašaus į didįjį darbą, į kurį Apaštalai buvo įtraukti atlikti likusį savo gyvenimą. Mūsų Viešpats Savo pakvietime užsiminė jiems apie tai. Žvejyba reikalauja energijos, takto, sugebėjimo tinkamai parinkti jauką ir tai, kad pats žvejys liktų nepastebėtas. Šie keturi dalykai yra būtini taip pat ir dvasinėje žvejyboje, kurioje dalyvauti pakvietė Viešpats ir mus. Turime atsiminti, kad kaip žuvys yra labai greitai nubaidomos, kai pastebi, kad kažkas stengiasi jas pagauti, taip ir žmogiška prigimtis yra atsargi, kai jai gresia paėmimas į nelaisvę, o ypatingai, kai kyla nors mažiausias įtarimas, jog gali prarasti savo laisvę – būtent taip pasaulis supranta pasišventimą – Z’04, 26, 27 (R 3307).
* * *
Turime būti tokie, kaip ir žvejai: budrūs, aktyvūs, susivaldantys, ištvermingi, pamirštantys save, taktiški, o taip pat mylintys simbolines žuvis ir žvejybą. Turime būti apsirūpinę tinkama kalba, Tiesa, žmogiškos prigimties pažinimu, lankstumu ir atsparumu nemaloniai aplinkai. Turime stengtis „gaudyti” žmones kiekvienu metu, bažnyčiose ir už bažnyčios ribų. Turime naudoti išteisinimo ir pasišventimo kabliukus ir masalą tokių Tiesų, kurios patiktų simbolinėms žuvims. Daug dėmesio turime skirti tam, kaip užmesti kabliuką ir valą, kaip elgtis prieš žuvies kibimą, ir kai ji kimba, kaip elgtis ištraukiant simbolines žuvis ir jas atkabinant, jeigu norime „gaudyti” žmones Viešpačiui – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Iš. 28:1; 1 Sam. 3:4-10; 1 Kron. 23:13; Iz. 6:8-10; Mt. 4:18,20-22; 9:9; Lk. 10:1,2; Jn. 1:43; Rom. 10:14,15; 2 Kor. 5:18-20; Hbr. 5:4; Mt. 10:7,11-13,16,25,27,28; 28:19,20; Lk. 24:48.
Giesmės: 309, 70, 116, 164, 210, 260, 275 / 24, 370, 380.
Poems of Dawn, 166; Wiersze brzasku, 155: Ateik, prisijunk. Tower Reading: Z’14, 308; (R 5554).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
