Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? – 1 Kor. 4:7.
Visi Dievui pasišventę žmonės turėtų pripažinti, kad jie neatėjo prie dabartinės malonės ir tiesos per savo asmeninę išmintį, ar išmintį kitų, bet atėjo per Viešpaties išmintį ir malonę. Tą pačią mintį turėtų priimti visi, kurie tarnauja Dievo žmonėms kaip ganytojai, tarnai įvairiose srityse, ir kurie atsakingi prieš Viešpatį dėl savo užimamų pareigų tikėjimo šeimynoje. Jie turėtų aiškiai suvokti ir pripažinti tas galimybes patarnauti kaip Viešpaties atstovai. Nenorėjimas viso to pripažinti parodo, kad tinkamai neįvertiname šių privilegijų – Z’03, 430 (R 3277).
* * *
Mūsų skirtingumas vienų nuo kitų svarbiuose gyvenimo reikaluose (ar tai talentais, ar pareigomis, ar privilegijomis Dievo tarnyboje) nepriklauso nuo mūsų pačių, bet nuo Dievo. Būtent Jis padaro, jog skiriamės vienas nuo kito. Todėl mūsų tinkama laikysena, kokia turėtų būti, einant Viešpaties tarnybos pareigas, tai nuolankumas. Pasigyrimo negali būti, nes viskas yra Jo malonė – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 1:17; Jn. 3:27; 1 Kor. 12:11; Rom. 12:3,6; 1 Pet. 4:10; Ef. 2:8,9; Flp. 2:13; Mich. 6:8; Mt. 5:3; Lk. 14:11; 17:10; 22:24-27; 1 Kor. 1:28,29.
Giesmės: 95, 11, 46, 99, 121, 176, 293 / 13, 15, 456.
Poems of Dawn, 81; Wiersze brzasku, 72: Jo kelias yra geriausias.
Tower Reading: Z’13,231; (R 5284).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 13Meilė ... nemąsto piktai – 1 Kor. 13:5.
Kuris tik apsileidžia ir nesilaiko Viešpaties uždraudimo dėl „piktų įtarinėjimų”, ruošia tinklą, į kurį pats įklius, kad ir kaip „atsargiai” jis elgtųsi kitų reikalų atžvilgiu. Nes širdis, prisotinta abejojimo ir įtarinėjimo savo artimųjų atžvilgiu, yra beveik pasiruošusi nepasitikėti Dievu. Surūgusi ir apkartusi dvasia kovoja su Dievo dvasia, su meilės dvasia. Viena arba kita dvasia nugalės. Pikta dvasia turi būti pašalinta, jei ne, tai ji gali suteršti krikščionį taip, kad jis gali būti „atmestas”. Antra vertus, jeigu naujoji prigimtis, kaip ta „nugalėtoja” įveiks kliūtis, nugalėdama piktus įtarinėjimus, reiškia, kad jau pusė kovos su dabartiniais sunkumais ir priešiškumais bus laimėta – Z’05, 212 (R 3594).
* * *
Meilė, savo pilnoje reikšmėje, yra gera valia, pasireiškianti įvairiu būdu, priklausomai nuo aplinkybių. Jeigu meilės turėtojas tapo nuskriaustas, tai skriaudžiančiajam jis priskiria gerus motyvus, nors ta tema gali ir neturėti tikslių žinių. Tokia dvasia negali turėti įtarinėjimų, ji nepriskirs kito asmens nenaudai blogų motyvų jo pasakytiems žodžiams ir poelgiams – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Mt. 9:3,4,33-35; Pat. 10:12; 24:17; Ps. 119:139; Apd. 11:23; 1 Jn. 3:14; 4:7,8; 2 Jn. 4; 1 Tim. 6:4; 1 Pet. 1:22; 4:8; 3:8; Kol. 3:2-14.
Giesmės: 165, 1, 4, 15, 166, 198, 201 / 23, 374, 373.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’13,195; (R 5265).
Klausimai: Ar šią savaitę būdamas meilės įtakoje įtarinėjau, ar priešingai – neįtarinėjau? Kas tame man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
