Kad jie nė vieno neapkalbėtų – Titui 3:2.
Jeigu kryžiaus kareiviai vieną kartą gerai suprastų, kad apkalbėjimas ir kalbėjimas blogai apie ką nors yra apkalbėto žmogaus charakterio nužudymas, o apšmeižimas yra atėmimas kitam žmogui gero vardo, tai turėtų kuo ankščiau suprasti ir pastebėti šį dalyką jo tikroje, baisioje šviesoje, koks jis yra Dievo akyse. Ir kada jie žiūrės į tą dalyką tikru – Dievišku žvilgsniu, tai turi paskatinti naują širdį, protą ir valią kuo didesniam aktyvumui nugalėti tokius kūno ir velnio darbus. Kiekvienas, kuris stengsis apsivalyti nuo senojo pykčio, pavydo, ginčų, apgaulės raugo ir nekalbės blogai apie savo artimą, bus švarus širdyje ir bus Viešpaties paveikslu – Z’03, 425 (R3272).
* * *
Kiekvienas iš mūsų turi tiek daug ydų, o kiti tiek daug dorybių, kad nei apie vieną neturėtume kalbėti blogai. Mūsų pačių namų grindys turi būti švariai iššluotos prieš bandant šluoti kitų grindis. Tai padės mums geriau užjausti kitus. Tik tada galime išsakyti neigiamus dalykus apie kitus, kai tai daryti esame skatinami Auksinės Taisyklės, norėdami užkirsti kelią daromai žalai, kuri įvyktų, jei apie tai nebūtų pasakyta – P’31, 191.
Paralelinės citatos: Iš. 22:28; Ps. 10:7,8; 34:13; 41:5-9; 64:2-5; Pat. 4:24; 10:11,19,31,32; 12:5,6,13 17-19; 15:1,4,28; 16:27,28; 26:20-23,28; Mok. 10:11,20; Iz. 32:6,7; Mt. 12:34-37; Ef. 4:25,29,31; Jok. 3:5-10; 4:11.
Giesmės: 116, 32, 70, 151, 223, 260, 272 / 104, 101, 175.
Poems of Dawn, 273; Wiersze brzasku, 253: Trys auksiniai vartai.
Tower Reading: Z’14,264; (R 5528).
Klausimai: Ar šią savaitę kalbėjau gerai ar blogai? Kodėl? Kokios buvo aplinkybės, kliūtys ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 13Pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Taigi nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Jų galas bus toks, kokie jų darbai – 2 Kor. 11:14,15.
Jeigu kas paklaustų, kaip tai gali būti, kad šėtonas suinteresuotas daryti gerus darbus? Mes atsakome, jog priešininkas, priimdamas geradario ir šviesos angelo rūbą, nedaro tai tam, kad atvestų pasaulį prie Šviesos, prie Kristaus kryžiaus ir Biblijos, bet priešingai – kad nuvestų į šalį nuo šių dalykų, o atvestų prie kitos išgelbėjimo vilties, prie kito mokytojo, kad suvedžioti ir apgauti, jeigu būtų įmanoma, net ir išrinktuosius. Ir atsiminkime, kad mūsų Viešpaties žodis nurodo, jog tuo metu, kai taip vyks, ir kai šėtonas išvarys šėtoną bei gydys ligas, bus tai akivaizdus įrodymas, kad jo sostas svyruoja ir artėja į pabaigą, griūna – kad, kitais žodžiais sakant, tai paskutinės šėtono pastangos suvedžioti ir apgauti žmones – Z’99, 62 (R 2667).
* * *
Šėtone mes turime priešą, kuris išbando mūsų širdis. Kai turime konfliktą su juo, tai patys be Dievo pagalbos, būtume kaip nykštukai milžino rankose, nes jis yra labai klastingas. Jis yra tiek klastingas, kad gali blogį parodyti kaip gėrį, o gėrį kaip blogį, ir realizuodamas savo savanaudiškus tikslus padaro taip, kad jo tarnai atrodytų kaip teisingumo tarnai, ir kad galėtų, jei būtų įmanoma, suvedžioti net išrinktuosius. Todėl turime būti labai budrūs ir atidūs jo ir jo tarnų intrigų atžvilgiu, kurios visada yra apgaulingos – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-5,13-15; Jn. 8:44; 2 Kor. 11:3,4,13; 2 Tes. 2:9; Apr. 12:9; 20:1-3, 7-9; Apd. 20:29-31; Rom. 16:17; Gal. 1:8; Flp. 3:18,19; 2 Tim. 3:1-9; 2 Pet. 2; 1 Jn. 4:1-6; 2 Jn. 7-10; Judo 4-19; Apr. 2:2, 13-15,20-24.
Giesmės: 49, 22, 296, 311, 315, 332, 343 / 171, 450, 345.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 99: Mano malda. Tower Reading: Z’15, 341; (R 5799).
Klausimai: Ar šėtonas ir jo tarnai šią savaitę siekė mane apgauti? Kaip? Ar aš pasidaviau, ar nugalėjau? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
