Kad jie nė vieno neapkalbėtų – Titui 3:2.
Jeigu kryžiaus kareiviai vieną kartą gerai suprastų, kad apkalbėjimas ir kalbėjimas blogai apie ką nors yra apkalbėto žmogaus charakterio nužudymas, o apšmeižimas yra atėmimas kitam žmogui gero vardo, tai turėtų kuo ankščiau suprasti ir pastebėti šį dalyką jo tikroje, baisioje šviesoje, koks jis yra Dievo akyse. Ir kada jie žiūrės į tą dalyką tikru – Dievišku žvilgsniu, tai turi paskatinti naują širdį, protą ir valią kuo didesniam aktyvumui nugalėti tokius kūno ir velnio darbus. Kiekvienas, kuris stengsis apsivalyti nuo senojo pykčio, pavydo, ginčų, apgaulės raugo ir nekalbės blogai apie savo artimą, bus švarus širdyje ir bus Viešpaties paveikslu – Z’03, 425 (R3272).
* * *
Kiekvienas iš mūsų turi tiek daug ydų, o kiti tiek daug dorybių, kad nei apie vieną neturėtume kalbėti blogai. Mūsų pačių namų grindys turi būti švariai iššluotos prieš bandant šluoti kitų grindis. Tai padės mums geriau užjausti kitus. Tik tada galime išsakyti neigiamus dalykus apie kitus, kai tai daryti esame skatinami Auksinės Taisyklės, norėdami užkirsti kelią daromai žalai, kuri įvyktų, jei apie tai nebūtų pasakyta – P’31, 191.
Paralelinės citatos: Iš. 22:28; Ps. 10:7,8; 34:13; 41:5-9; 64:2-5; Pat. 4:24; 10:11,19,31,32; 12:5,6,13 17-19; 15:1,4,28; 16:27,28; 26:20-23,28; Mok. 10:11,20; Iz. 32:6,7; Mt. 12:34-37; Ef. 4:25,29,31; Jok. 3:5-10; 4:11.
Giesmės: 116, 32, 70, 151, 223, 260, 272 / 104, 101, 175.
Poems of Dawn, 273; Wiersze brzasku, 253: Trys auksiniai vartai.
Tower Reading: Z’14,264; (R 5528).
Klausimai: Ar šią savaitę kalbėjau gerai ar blogai? Kodėl? Kokios buvo aplinkybės, kliūtys ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 19Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas yra man davęs? – Jn. 18:11.
Matome, kaip nuolankumo malonė šviečia visuose, net ir mažuose, mūsų brangaus Atpirkėjo tarnavimo reikaluose. Net ir toje akimirkoje, kai pasidavė Savo priešams, Viešpats nesigyrė, kad Jis tai daro savanoriškai, nenorėjo, kad Jį garbintų kaip kankinį! Jis skelbė paprastą tiesą, jog Tėvas to reikalauja, kad taip Jis parodytų Savo asmeninį lojalumą Tėvui. Jis išpažįsta apie Save, kad yra Dievo tarnas, Jo Sūnus, kuris, iš to ką kentėjo, išmoko paklusnumo. Gali būti, kad jokia kita pamoka nėra labiau reikalinga Viešpaties pasekėjams, kaip ši, kad turime savanoriškai gerti iš taurės, kurią Tėvas pripildo – pripažindami tai, kad Tėvas vadovauja ir tvarko visus mūsų reikalus, nes, kaip Pateptojo mokiniai, priklausome Jam – Z’99, 118;’01,91 (R 2467, 2778).
* * *
Taurė – tai simbolis malonių ir skaudžių išbandymų. Taip kaip šventųjų gyvenime nieko neįvyksta be Tėvo valios, taip ir viskas, kas jiems atsitinka, yra Jo valios parodymas. Šventieji pripažįsta šiuos išbandymus kaip taurę, kurią Tėvas jiems siūlo ir duoda išgerti. Ir taip, kaip buvo su jų Mokytoju, taip ir jiems, tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kad jie taip pat turi gerti iš taurės, ir, kiek tai yra įmanoma, visada su patenkintu nusiteikimu, su dėkinga ir įvertinančia širdimi, Dievo garbei ir kitų bei savo asmeninei naudai – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 13:15; Ps. 119:75; Jer. 10:19; Mt. 20:22;26:39,42; Lk. 22:20; Rom. 5:3-5; 1 Kor. 10:16,21; 2 Kor. 7:4; Flp. 3:8; Ps. 23:5; 116:13; Iz. 51:22,23.
Giesmės: 168, 276, 5, 299, 325, 326, 134 / 53a, 392, 346.
Poems of Dawn, 237; Wiersze brzasku, 223: Getsemanės angelas. Tower Reading: Z’14, 84; (R 5421).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
