Kad jie nė vieno neapkalbėtų – Titui 3:2.
Jeigu kryžiaus kareiviai vieną kartą gerai suprastų, kad apkalbėjimas ir kalbėjimas blogai apie ką nors yra apkalbėto žmogaus charakterio nužudymas, o apšmeižimas yra atėmimas kitam žmogui gero vardo, tai turėtų kuo ankščiau suprasti ir pastebėti šį dalyką jo tikroje, baisioje šviesoje, koks jis yra Dievo akyse. Ir kada jie žiūrės į tą dalyką tikru – Dievišku žvilgsniu, tai turi paskatinti naują širdį, protą ir valią kuo didesniam aktyvumui nugalėti tokius kūno ir velnio darbus. Kiekvienas, kuris stengsis apsivalyti nuo senojo pykčio, pavydo, ginčų, apgaulės raugo ir nekalbės blogai apie savo artimą, bus švarus širdyje ir bus Viešpaties paveikslu – Z’03, 425 (R3272).
* * *
Kiekvienas iš mūsų turi tiek daug ydų, o kiti tiek daug dorybių, kad nei apie vieną neturėtume kalbėti blogai. Mūsų pačių namų grindys turi būti švariai iššluotos prieš bandant šluoti kitų grindis. Tai padės mums geriau užjausti kitus. Tik tada galime išsakyti neigiamus dalykus apie kitus, kai tai daryti esame skatinami Auksinės Taisyklės, norėdami užkirsti kelią daromai žalai, kuri įvyktų, jei apie tai nebūtų pasakyta – P’31, 191.
Paralelinės citatos: Iš. 22:28; Ps. 10:7,8; 34:13; 41:5-9; 64:2-5; Pat. 4:24; 10:11,19,31,32; 12:5,6,13 17-19; 15:1,4,28; 16:27,28; 26:20-23,28; Mok. 10:11,20; Iz. 32:6,7; Mt. 12:34-37; Ef. 4:25,29,31; Jok. 3:5-10; 4:11.
Giesmės: 116, 32, 70, 151, 223, 260, 272 / 104, 101, 175.
Poems of Dawn, 273; Wiersze brzasku, 253: Trys auksiniai vartai.
Tower Reading: Z’14,264; (R 5528).
Klausimai: Ar šią savaitę kalbėjau gerai ar blogai? Kodėl? Kokios buvo aplinkybės, kliūtys ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 15Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip elgtis, kaip anas elgėsi – 1 Jn. 2:6.
Krikščionis turi elgtis taip, kaip elgėsi jo Viešpats įvairiuose atsitikimuose ir kaip reagavo į tai, kas gera, ir kaip vengė viso, kas susiję su blogiu. Krikščionis turi kuo tiksliau sekti Jėzaus pėdomis. Tai nereiškia, kad jis turi arba gali savo netobulu kūnu pasiekti tobulumą, kokį turėjo Jo Viešpats, kuris net ir kūniškai buvo tobulas. Šio teksto mintis yra ta, kad turime taip elgtis, kaip ir Jis – tokiu pačiu būdu, ta pačia kryptimi, į tą patį tikslą ir pavyzdį, kurį Jis pripažino ir nurodė – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Gyventi Kristuje, reiškia ne tik pasišventimą ir prisipildymą Jo Dvasios, bet ir stovėjimą pasišventime – mirimą sau ir pasauliui, o atgijimą Dievui. Jėzus išpildė Savo pasišventimo įžadus: tapo mirusiu Sau ir pasauliui, o gyvu Dievui. Todėl Jis studijavo Žodį, budėjo ir meldėsi pagal šį Žodį, skelbė ir praktikavo Žodį, o taip pat kentėjo su visu pamaldumu už ištikimybę šiam Žodžiui. Kiekvienas, kuris gyvena Kristuje, turėtų taip ir elgtis. Be abejo, dvasioje tai galės atlikti tobulai, tačiau kūne tik tiek, kiek leidžia jam puolęs žemiškas indas. Iš tiesų, kokią didelę palaimą duoda elgesys panašus į Kristaus elgesį. Kas taip gyvena, tas turi viską – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Jn. 15:1-9; 13:15,34; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 2:21-24; Mt. 11:29; 20:28; Mk. 10:43-45; Lk. 22:26,27; Rom. 8:29; 15:2,3,5,7; Ef. 5:2; 1 Kor. 3:13; Hbr. 12:2-4; 1 Jn. 3:16; 4:17; 2 Jn. 9; Apr. 3:21; 14:4.
Giesmės: 196, 28, 325, 326, 323, 167, 198 / 417, 347a, 37.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku, 17: Kristus mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę sekiau Jėzų? Kokiose aplinkybėse? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
