Kad jie nė vieno neapkalbėtų – Titui 3:2.
Jeigu kryžiaus kareiviai vieną kartą gerai suprastų, kad apkalbėjimas ir kalbėjimas blogai apie ką nors yra apkalbėto žmogaus charakterio nužudymas, o apšmeižimas yra atėmimas kitam žmogui gero vardo, tai turėtų kuo ankščiau suprasti ir pastebėti šį dalyką jo tikroje, baisioje šviesoje, koks jis yra Dievo akyse. Ir kada jie žiūrės į tą dalyką tikru – Dievišku žvilgsniu, tai turi paskatinti naują širdį, protą ir valią kuo didesniam aktyvumui nugalėti tokius kūno ir velnio darbus. Kiekvienas, kuris stengsis apsivalyti nuo senojo pykčio, pavydo, ginčų, apgaulės raugo ir nekalbės blogai apie savo artimą, bus švarus širdyje ir bus Viešpaties paveikslu – Z’03, 425 (R3272).
* * *
Kiekvienas iš mūsų turi tiek daug ydų, o kiti tiek daug dorybių, kad nei apie vieną neturėtume kalbėti blogai. Mūsų pačių namų grindys turi būti švariai iššluotos prieš bandant šluoti kitų grindis. Tai padės mums geriau užjausti kitus. Tik tada galime išsakyti neigiamus dalykus apie kitus, kai tai daryti esame skatinami Auksinės Taisyklės, norėdami užkirsti kelią daromai žalai, kuri įvyktų, jei apie tai nebūtų pasakyta – P’31, 191.
Paralelinės citatos: Iš. 22:28; Ps. 10:7,8; 34:13; 41:5-9; 64:2-5; Pat. 4:24; 10:11,19,31,32; 12:5,6,13 17-19; 15:1,4,28; 16:27,28; 26:20-23,28; Mok. 10:11,20; Iz. 32:6,7; Mt. 12:34-37; Ef. 4:25,29,31; Jok. 3:5-10; 4:11.
Giesmės: 116, 32, 70, 151, 223, 260, 272 / 104, 101, 175.
Poems of Dawn, 273; Wiersze brzasku, 253: Trys auksiniai vartai.
Tower Reading: Z’14,264; (R 5528).
Klausimai: Ar šią savaitę kalbėjau gerai ar blogai? Kodėl? Kokios buvo aplinkybės, kliūtys ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
