Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs – Rom. 15:3.
Stenkimės iškęsti tuos pasityčiojimus, kokius turėjo Kristus ir iškęsti taip, kaip Jis – su gailestingumu ir malda už klystančius ir išvestus iš kelio, kad, jei Dievas jiems leis, galėtų atgailauti. Kaip geri kareiviai su nuolankiu drąsumu įvertinkime savo pasišventimo Viešpačiui privilegiją, iškentėdami sunkumus Jo tarnyboje. Jėzaus nenustebino žmonių moralinis nuosmukis. Jis žinojo, kad randasi priešiškai nusistačiusiame pasaulyje, kuris apraizgytas nuodėme, ir bendrai kalbant, pasaulyje, kurį valdo tamsybės kunigaikštis. Todėl Jėzus tikėjosi, kad ant Jo ateis pasityčiojimai, pašaipos, persekiojimai, ir visa tai Jis iškentėjo kantriai, o Jo meilės pilnoji širdis buvo beveik visai užmarši savo asmeniniams kentėjimams, bet buvo pilna gailesčio ir meilaus rūpesčio kitais – Z’96, 83 (R 1963).
* * *
Dėl to, kad priešininkas klaidingai ir melagingai parodo mūsų Dangiškojo Tėvo charakterį, ir, kadangi, nuodėminga žmonija dėl nežinojimo blogai supranta Tėvo tikslus, netikintys žmonės piktžodžiauja ir šaiposi iš Dievo. Tie, kurie stovi Jo pusėje kaip tikrieji Dievo žmonės, dirbdami Jo naudai ir gindami Jo reikalus kenčia persekiojimus nuo tokių pačių asmenų, nors ne visada dėl tų pačių priežasčių – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Ps. 69:9; Mk. 12:35-40; Lk. 12:50; Rom. 6:1-11; 8:10,17,18; 15:2,3; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 1:5; 4:8-5:9; Gal. 2:20; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2:11,12; 2 Tim. 2:10-12; 1 Pet. 2:19-24; 3:13-18; 4:12-19.
Giesmės: 134, 135, 203, 277, 299, 325, 326 / 5, 345, 109.
Poems of Dawn, 185; Wiersze brzasku, 176: Kantrybė.
Tower Reading: Z’12,323; (R 5116).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau persekiojimus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kaip jie mane paveikė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
