Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs – Rom. 15:3.
Stenkimės iškęsti tuos pasityčiojimus, kokius turėjo Kristus ir iškęsti taip, kaip Jis – su gailestingumu ir malda už klystančius ir išvestus iš kelio, kad, jei Dievas jiems leis, galėtų atgailauti. Kaip geri kareiviai su nuolankiu drąsumu įvertinkime savo pasišventimo Viešpačiui privilegiją, iškentėdami sunkumus Jo tarnyboje. Jėzaus nenustebino žmonių moralinis nuosmukis. Jis žinojo, kad randasi priešiškai nusistačiusiame pasaulyje, kuris apraizgytas nuodėme, ir bendrai kalbant, pasaulyje, kurį valdo tamsybės kunigaikštis. Todėl Jėzus tikėjosi, kad ant Jo ateis pasityčiojimai, pašaipos, persekiojimai, ir visa tai Jis iškentėjo kantriai, o Jo meilės pilnoji širdis buvo beveik visai užmarši savo asmeniniams kentėjimams, bet buvo pilna gailesčio ir meilaus rūpesčio kitais – Z’96, 83 (R 1963).
* * *
Dėl to, kad priešininkas klaidingai ir melagingai parodo mūsų Dangiškojo Tėvo charakterį, ir, kadangi, nuodėminga žmonija dėl nežinojimo blogai supranta Tėvo tikslus, netikintys žmonės piktžodžiauja ir šaiposi iš Dievo. Tie, kurie stovi Jo pusėje kaip tikrieji Dievo žmonės, dirbdami Jo naudai ir gindami Jo reikalus kenčia persekiojimus nuo tokių pačių asmenų, nors ne visada dėl tų pačių priežasčių – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Ps. 69:9; Mk. 12:35-40; Lk. 12:50; Rom. 6:1-11; 8:10,17,18; 15:2,3; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 1:5; 4:8-5:9; Gal. 2:20; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2:11,12; 2 Tim. 2:10-12; 1 Pet. 2:19-24; 3:13-18; 4:12-19.
Giesmės: 134, 135, 203, 277, 299, 325, 326 / 5, 345, 109.
Poems of Dawn, 185; Wiersze brzasku, 176: Kantrybė.
Tower Reading: Z’12,323; (R 5116).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau persekiojimus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kaip jie mane paveikė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 8Nepiktnaudžiauk VIEŠPATIES, savo Dievo, vardu – Iš. 20:7.
Nors šis įsakymas nebuvo duotas dvasiniam Izraeliui, tačiau galime pastebėti, kad jo dvasia liečia taip pat ir mus. Priėmėme Kristaus vardą kaip savo. Šventas Galvos vardas priklauso visiems pasišventusiems. Ši mintis turėtų mus paskatinti būti atsargiais, kad galėtume sau pasakyti: turiu saugotis, kad nenaudočiau Viešpaties vardo
be reikalo, kad vertinčiau garbę, kilnumą ir atsakomybę savo pareigų, kaip Dievo atstovo ir ambasadoriaus šiame pasaulyje. Aš elgsiuosi atsargiai ir stengsiuosi, kiek tai yra įmanoma, neatnešti gėdos, negarbės šiam vardui, bet priešingai, atiduoti garbę kiekviena mintimi, kiekvienu žodžiu ir poelgiu – Z’04, 73 (R 3329).
* * *
Dievo vardas – reiškia Jo pavadinimą, prigimtį, charakterį, reputaciją, garbę, pareigas ir žodį. Pasišventę žmonės, kaip Dievo atstovai, naudoja ir ima Jo vardą visose šiose reikšmėse – dabar laikinai, o po prisikėlimo – pastoviai ir amžinai. Naudoti Jo vardą be reikalo reikštų nesirūpinimą arba piktnaudžiavimą privilegijomis, kurias kaip Dievo atstovai gauname, kai pasišvenčiame Jam. Taigi, kuris yra neištikimas pasišventime, tas naudoja Dievo vardą be reikalo. Tačiau tas, kuris yra ištikimas pasišventimo įžadams, naudoja ir ima Dievo vardą teisingai ir taikoje su pasišventimo tikslu. Toks elgesys turėtų būti mūsų kasdienis tikslas – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Kun. 19:12; 22:32; 24:10-16; Įst. 4:10; 5:29; 10:12,20,21; Joz. 24:14; 1 Sam. 2:30; Jobo 21:14; 40:2; Pat. 30:8,9; Rom. 12:1; Mt. 10:22; 25:14-29.
Giesmės: 278, 14, 196, 224, 277, 198, 8 / 1, 373, 275.
Poems of Dawn, 92; Wiersze brzasku, 81: Tikėk, Dievas gali padėti.
Tower Reading: Z’14, 55; (R 5404).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau Dievo vardą? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
