Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? – Hbr. 12:7.
Be išmėginimų negalime pilnai išugdyti charakterio. Jis yra kaip augalas: iš pradžių yra labai gležnas; reikalinga jam daug Dievo meilės šviesos, dažno palaistymo Dievo malonės lietumi, daug lavinimo tobulėjimui, panaudojant žinias apie Dievo charakterį, kaip gerą tikėjimo pagrindą ir įkvėpimą paklusnumui. Ir tada taip išugdytas charakteris, veikiamas palankių sąlygų, yra paruoštas apgenėjimo procesui disciplinos pagalba ir sugebės pakelti kai kuriuos sunkumus. Ir palaipsniui, pamažu didėjant charakterio jėgai, išmėginimai, kurie jam pritaikomi, padės išugdyti dar didesnę jėgą, charakterio grožį ir malonę, kol galutinai per kentėjimus charakteris bus sutvirtintas, išugdytas, nusistovėjęs, ištobulintas – Z’95, 107 (R 1806).
* * *
Jeigu mūsų tikri, žemiški tėvai mus drausmindavo mūsų gėriui, tai neturėtume blogai galvoti apie mūsų Dangiškąjį Tėvą, kai mus baudžia mūsų pačių gėriui. Trūkumas tokių pabaudimų būtų įrodymas, jog nesame Jo sūnumis. Jei patiriame tokius pabaudimus, tai įrodo, kad esame Jo sūnumis ir Jis yra mūsų Tėvu. Todėl tegul šie pabaudimai neatima mums drąsos, bet būna užtikrinimu ir patvirtinimu, jog esame Dievo sūnumis, ir tegul tai paskatina mus pasitaisymui – P’26, 190.
Paralelinės citatos: Hbr. 12:4-14; Įst. 8:5; 2 Sam. 7:14; Jobo 5:17; Ps. 94:12; Pat. 13:13-24; 19:18; 22:15; 23:13,14,24; 29:15,17; Apr. 3:19.
Giesmės: 307, 63, 67, 110, 293, 328, 333 / 109, 376, 433.
Poems of Dawn, 186; Wiersze brzasku, 178: Tegul nebūna tai keistu dalyku.
Tower Reading: Z’12,388; (R 5147).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su pabaudimu? Kaip juos pakėliau? Kaip jie paveikė mane?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
