Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? – Hbr. 12:7.
Be išmėginimų negalime pilnai išugdyti charakterio. Jis yra kaip augalas: iš pradžių yra labai gležnas; reikalinga jam daug Dievo meilės šviesos, dažno palaistymo Dievo malonės lietumi, daug lavinimo tobulėjimui, panaudojant žinias apie Dievo charakterį, kaip gerą tikėjimo pagrindą ir įkvėpimą paklusnumui. Ir tada taip išugdytas charakteris, veikiamas palankių sąlygų, yra paruoštas apgenėjimo procesui disciplinos pagalba ir sugebės pakelti kai kuriuos sunkumus. Ir palaipsniui, pamažu didėjant charakterio jėgai, išmėginimai, kurie jam pritaikomi, padės išugdyti dar didesnę jėgą, charakterio grožį ir malonę, kol galutinai per kentėjimus charakteris bus sutvirtintas, išugdytas, nusistovėjęs, ištobulintas – Z’95, 107 (R 1806).
* * *
Jeigu mūsų tikri, žemiški tėvai mus drausmindavo mūsų gėriui, tai neturėtume blogai galvoti apie mūsų Dangiškąjį Tėvą, kai mus baudžia mūsų pačių gėriui. Trūkumas tokių pabaudimų būtų įrodymas, jog nesame Jo sūnumis. Jei patiriame tokius pabaudimus, tai įrodo, kad esame Jo sūnumis ir Jis yra mūsų Tėvu. Todėl tegul šie pabaudimai neatima mums drąsos, bet būna užtikrinimu ir patvirtinimu, jog esame Dievo sūnumis, ir tegul tai paskatina mus pasitaisymui – P’26, 190.
Paralelinės citatos: Hbr. 12:4-14; Įst. 8:5; 2 Sam. 7:14; Jobo 5:17; Ps. 94:12; Pat. 13:13-24; 19:18; 22:15; 23:13,14,24; 29:15,17; Apr. 3:19.
Giesmės: 307, 63, 67, 110, 293, 328, 333 / 109, 376, 433.
Poems of Dawn, 186; Wiersze brzasku, 178: Tegul nebūna tai keistu dalyku.
Tower Reading: Z’12,388; (R 5147).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su pabaudimu? Kaip juos pakėliau? Kaip jie paveikė mane?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
