Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas – 1 Kor. 9:26.
Turėdami silpną ir puolusią prigimtį, galime sau daug padėti, kai aiškiai suprasdami, pilnai pašvęsime savo valią, visas proto ir kūno galias, visus sugebėjimus ir talentus. Kuris priima šį teisingą požiūrį apie savo pasišventimą Viešpačiui ir įstojimą į Jo armiją, supranta, kad daugiau nieko ir neturi ką galėtų atiduoti Viešpačiui, todėl kiekvieną galinčią atsirasti valios kovą baigia galutiniu nutarimu: „Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui”. Todėl matome kaip svarbu yra visiems Jo kareiviams žinoti, kad jų tarnybos laikas tęsiasi iki mirties, ir kad neturime net galvoti, ar svarstyti apie atsitraukimą iš kovos ir nutraukimą geros tikėjimo kovos nors vienai valandai – Z’03, 421 (R 3272).
* * *
Jeigu norime ir toliau sėkmingai tęsti krikščionišką gyvenimą, būtina žinoti viską, ką turime daryti, pilnai tai įvertinti ir nepamesti siekiamo tikslo iš akiračio iki galo. Kaip beprasmiška ir neprotinga būtų tikėtis apdovanojimo lenktynėse, jei lenktynių sąlygos ir kryptis trasoje nebūtų žinomos, taip ir neprotinga būtų tikėtis pažadėto apdovanojimo kartu su Kristumi Karalystėje, jeigu sąlygos, bėgimo tikslas ir bėgimo takas nebūtų žinomas ir nebūtų jo laikomasi – P’31, 191.
Paralelinės citatos: 2 Kron. 20:15,17; Ps. 19:5; Mok. 9:11; 1 Kor. 9:24- 27; Gal. 5:7; Flp. 2:16; 3:14,15; Hbr. 6:20; 12:1,2; Ef. 6:11,17; 1 Kor. 16:13; 2 Tim. 2:3,4; 4:7; Hbr. 12:10; 10:32; 11:34; 1 Tim. 6:12.
Giesmės: 20, 13, 78, 154, 145, 266, 273 / 53a, 238, 317.
Poems of Dawn, 154; Wiersze brzasku, 145: Kaskart vis arčiau tikslo.
Tower Reading: Z’11,136; (R 4809).
Klausimai: Ar šią savaitę mano krikščioniškas bėgimas ir kova buvo aiški ir turėjo tikslą? Kodėl? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
