SAUSIO 14

Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas – 1 Kor. 9:26.

Turėdami silpną ir puolusią prigimtį, galime sau daug padėti, kai aiškiai suprasdami, pilnai pašvęsime savo valią, visas proto ir kūno galias, visus sugebėjimus ir talentus. Kuris priima šį teisingą požiūrį apie savo pasišventimą Viešpačiui ir įstojimą į Jo armiją, supranta, kad daugiau nieko ir neturi ką galėtų atiduoti Viešpačiui, todėl kiekvieną galinčią atsirasti valios kovą baigia galutiniu nutarimu: „Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui”. Todėl matome kaip svarbu yra visiems Jo kareiviams žinoti, kad jų tarnybos laikas tęsiasi iki mirties, ir kad neturime net galvoti, ar svarstyti apie atsitraukimą iš kovos ir nutraukimą geros tikėjimo kovos nors vienai valandai – Z’03, 421 (R 3272).

*      *       *

Jeigu norime ir toliau sėkmingai tęsti krikščionišką gyvenimą, būtina žinoti viską, ką turime daryti, pilnai tai įvertinti ir nepamesti siekiamo tikslo iš akiračio iki galo. Kaip beprasmiška ir neprotinga būtų tikėtis apdovanojimo lenktynėse, jei lenktynių sąlygos ir kryptis trasoje nebūtų žinomos, taip ir neprotinga būtų tikėtis pažadėto apdovanojimo kartu su Kristumi Karalystėje, jeigu sąlygos, bėgimo tikslas ir bėgimo takas nebūtų žinomas ir nebūtų jo laikomasi – P’31, 191.

 

Paralelinės citatos: 2 Kron. 20:15,17; Ps. 19:5; Mok. 9:11; 1 Kor. 9:24- 27; Gal. 5:7; Flp. 2:16; 3:14,15; Hbr. 6:20; 12:1,2; Ef. 6:11,17; 1 Kor. 16:13; 2 Tim. 2:3,4; 4:7; Hbr. 12:10; 10:32; 11:34; 1 Tim. 6:12.

Giesmės: 20, 13, 78, 154, 145, 266, 273 / 53a, 238, 317.

Poems of Dawn, 154; Wiersze brzasku, 145: Kaskart vis arčiau tikslo.

Tower Reading: Z’11,136; (R 4809).

 

Klausimai: Ar šią savaitę mano krikščioniškas bėgimas ir kova buvo aiški ir turėjo tikslą? Kodėl? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?