Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas – 1 Kor. 9:26.
Turėdami silpną ir puolusią prigimtį, galime sau daug padėti, kai aiškiai suprasdami, pilnai pašvęsime savo valią, visas proto ir kūno galias, visus sugebėjimus ir talentus. Kuris priima šį teisingą požiūrį apie savo pasišventimą Viešpačiui ir įstojimą į Jo armiją, supranta, kad daugiau nieko ir neturi ką galėtų atiduoti Viešpačiui, todėl kiekvieną galinčią atsirasti valios kovą baigia galutiniu nutarimu: „Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui”. Todėl matome kaip svarbu yra visiems Jo kareiviams žinoti, kad jų tarnybos laikas tęsiasi iki mirties, ir kad neturime net galvoti, ar svarstyti apie atsitraukimą iš kovos ir nutraukimą geros tikėjimo kovos nors vienai valandai – Z’03, 421 (R 3272).
* * *
Jeigu norime ir toliau sėkmingai tęsti krikščionišką gyvenimą, būtina žinoti viską, ką turime daryti, pilnai tai įvertinti ir nepamesti siekiamo tikslo iš akiračio iki galo. Kaip beprasmiška ir neprotinga būtų tikėtis apdovanojimo lenktynėse, jei lenktynių sąlygos ir kryptis trasoje nebūtų žinomos, taip ir neprotinga būtų tikėtis pažadėto apdovanojimo kartu su Kristumi Karalystėje, jeigu sąlygos, bėgimo tikslas ir bėgimo takas nebūtų žinomas ir nebūtų jo laikomasi – P’31, 191.
Paralelinės citatos: 2 Kron. 20:15,17; Ps. 19:5; Mok. 9:11; 1 Kor. 9:24- 27; Gal. 5:7; Flp. 2:16; 3:14,15; Hbr. 6:20; 12:1,2; Ef. 6:11,17; 1 Kor. 16:13; 2 Tim. 2:3,4; 4:7; Hbr. 12:10; 10:32; 11:34; 1 Tim. 6:12.
Giesmės: 20, 13, 78, 154, 145, 266, 273 / 53a, 238, 317.
Poems of Dawn, 154; Wiersze brzasku, 145: Kaskart vis arčiau tikslo.
Tower Reading: Z’11,136; (R 4809).
Klausimai: Ar šią savaitę mano krikščioniškas bėgimas ir kova buvo aiški ir turėjo tikslą? Kodėl? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 18Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį – Iš. 33:14.
Dievas visuomet yra kartu su Savo žmonėmis. Jis visada galvoja apie mus, prižiūri mūsų reikalus, saugo mus nuo pavojų, aprūpina mus dvasiniais ir laikinais dalykais, skaito mūsų širdis, pastebi kiekvieną meilingą prisirišimo impulsą Jam, formuoja įtakas aplink mus mūsų disciplinavimui ir valymui, bei girdi silpniausią šauksmą pagalbos, užjautimo bei bendravimo su Juo. Jis niekada, nei minutei nepalieka mūsų be apsaugos, ar šaukiamės pagalbos įtemptos dienos vidurdienyje, ar ramios nakties valandoje. Kiek palaimos duoda supratimas tokios tvirtos ištikimybės! Iš tikrųjų, nei vienas tikras Dievo vaikas nebus be šio įsūnijimo ir priėmimo įrodymo – Z’03, 376 (R 3250).
* * *
Viešpaties veidas nurodo į Jo malonę. Jo nemalonė žmonijos giminei buvo parodyta tuo, kad Jis nusisuko nuo žmonijos. O kada Viešpaties malonė sugrįš žmogui, Jo veidas spindės malonumu, gydymu ir palaiminimu. Dabartiniu metu Viešpats teikia malonę Savo žmonėms, kaip jiems skirtą ypatingą dalį. Neatsižvelgiant į turimus mūsų įvairius trūkumus, jos turėjimas padaro mus labai turtingais. Jo malonė užtikrina mus, kad nugalėsime mūsų dvasinius priešus, o po pergalės būsime palaiminti Kanaano poilsiu su amžina ramybe nuo nuodėmės, klaidų, savanaudiškumo ir pasaulietiškumo. Būsime palaiminti tuo Dievišku tikro poilsio idealu, pilnu išminties, teisingumo, meilės, jėgos ir svarstymo apie Karalystės reikalus – P’30, 151,152.
Paralelinės citatos: Ps. 5:12; 11:7; 41:11,12; 102;13; Pat. 16:7; Ez. 39:29; Lk. 2:52; Jn. 14:16-23; Apd. 10:35; Ef. 1:6; Hbr. 4:14-16; 1 Pet. 2:9.
Giesmės: 46, 283, 235, 68, 244, 94, 179 / 257, 393, 433.
Poems of Dawn, 66; Wiersze brzasku, 55: Tobulas pasitikėjimas. Tower Reading: Z’14, 25; (R 5387).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus šią savaitę, susijusius su Dievo malone ir poilsiu Jame? Ką padariau, norėdamas jį gauti? Kaip jį išnaudojau?
