Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kas nusidėtų, turime Užtarėją pas Tėvą, Jėzų Kristų, teisųjį – 1 Jn. 2:1.
Jeigu pamatome, kad dėl tikėjimo stokos ar kūno silpnumo padarėme blogą žingsnį, priešingą Viešpaties valiai ir mūsų geriausiems dvasiniams interesams, tai nei minutės neturime delsti, bet apsisukti ir grįžti atgal, palikdami tą kelią ir šauktis Viešpaties. Turime aukurą, pašventintą brangiu Kristaus krauju, kiekvienu atžvilgiu svarbesnį už tą, kurį Abraomas pašventino tipinių žvėrelių krauju. O Apaštalas mums primena: „Todėl drąsiai artinkimės [pilni tikėjimo] prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu” (Hebr 4:16) – Z’01, 233 (R 2847).
* * *
Nedera Dievo vaikui nuodėmiauti, bet jei nusideda, tai po atgailos gali pasitikėti Jėzumi Kristumi, tuo Teisinguoju, Jo sėkmingu ir veiksmingu užtarimu. Kaip kiekvienas įgudęs ir sumanus teisininkas parodo kiekvieną gerą dalyką savo kliento naudai, o blogį, kiek tai įmanoma, pateikia kuo geresnėje šviesoje, taip ir Jėzus, mūsų Advokatas ir Užtarėjas, uždengia Savo aukos nuopelnu visas mūsų ydas ir dėmes, o turėdamas Dangiškojo Tribunolo malonę, veiksmingai užtaria Savo klientų, t. y., mūsų naudai – P’26, 189, 190.
Paralelinės citatos: Jn. 16:7; Rom. 3:20-26; 4:24; 25; 8:34; 10:4; 1 Kor. 1:30; 2 Kor. 5:18; Flp. 3:9; Hbr. 7:25; 9:24; 1 Jn. 1:7; 2:2; 4:10.
Giesmės: 190, 15, 168, 178, 187, 290, 207 / 37, 368, 313.
Poems of Dawn, 155; Wiersze brzasku, 146: Mano Draugas.
Tower Reading: Z’14,201; (R 5491).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai nukreipė mane pas Užtarėją? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
