Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kas nusidėtų, turime Užtarėją pas Tėvą, Jėzų Kristų, teisųjį – 1 Jn. 2:1.
Jeigu pamatome, kad dėl tikėjimo stokos ar kūno silpnumo padarėme blogą žingsnį, priešingą Viešpaties valiai ir mūsų geriausiems dvasiniams interesams, tai nei minutės neturime delsti, bet apsisukti ir grįžti atgal, palikdami tą kelią ir šauktis Viešpaties. Turime aukurą, pašventintą brangiu Kristaus krauju, kiekvienu atžvilgiu svarbesnį už tą, kurį Abraomas pašventino tipinių žvėrelių krauju. O Apaštalas mums primena: „Todėl drąsiai artinkimės [pilni tikėjimo] prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu” (Hebr 4:16) – Z’01, 233 (R 2847).
* * *
Nedera Dievo vaikui nuodėmiauti, bet jei nusideda, tai po atgailos gali pasitikėti Jėzumi Kristumi, tuo Teisinguoju, Jo sėkmingu ir veiksmingu užtarimu. Kaip kiekvienas įgudęs ir sumanus teisininkas parodo kiekvieną gerą dalyką savo kliento naudai, o blogį, kiek tai įmanoma, pateikia kuo geresnėje šviesoje, taip ir Jėzus, mūsų Advokatas ir Užtarėjas, uždengia Savo aukos nuopelnu visas mūsų ydas ir dėmes, o turėdamas Dangiškojo Tribunolo malonę, veiksmingai užtaria Savo klientų, t. y., mūsų naudai – P’26, 189, 190.
Paralelinės citatos: Jn. 16:7; Rom. 3:20-26; 4:24; 25; 8:34; 10:4; 1 Kor. 1:30; 2 Kor. 5:18; Flp. 3:9; Hbr. 7:25; 9:24; 1 Jn. 1:7; 2:2; 4:10.
Giesmės: 190, 15, 168, 178, 187, 290, 207 / 37, 368, 313.
Poems of Dawn, 155; Wiersze brzasku, 146: Mano Draugas.
Tower Reading: Z’14,201; (R 5491).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai nukreipė mane pas Užtarėją? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 20Būkite tad gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai – Mt. 10:16.
O, kad visi brangūs Viešpaties vaikai galėtų suprasti išminties vertę, jiems stengiantis tarnauti Tiesai! Mūsų Viešpats ne tik mokino mus, kad būtume išmintingais kaip žalčiai ir be klastos kaip karveliai, bet šį pamokinimą parėmė Savo asmeniniu poelgiu ir kitoje vietoje pasakė Apaštalams: „Dar daug ką aš turiu jums sakyti, tačiau dabar jūs to negalite pakelti”. Turėtume taip pat žinoti, kad yra tinkamas ir netinkamas laikas skelbiant tam tikras tiesas ir kad yra protingi ir neprotingi skelbimo būdai. Neužtenka to, kad nesakome netiesos, neužtenka to, kad sakome tiesą. Turėtume būti atidūs, kad kalbėtume tiesą su meile, o ugdoma meilė pasinaudoja išmintimi, kad galėtų pasiekti dar daugiau gėrio – Z’04, 91 (R 3339).
* * *
Turėti žalčio išmintį ir būti be klastos kaip karveliai, reiškia sujungti taktą su atviraširdiškumu. O tai Karalystės šaukliui yra reikalinga, ateinant su gerąja Žinia bei bendraujant su žmonėmis, kurie dažniausiai neteisingai supranta skelbiančius, kartais iškraipo jų mokinimus, o kartais ir juos pačius persekioja. Taktas ir atviraširdiškumas turi išlaikyti pusiausvyrą ir turi būti vienas su kitu suderintas. Mūsų taktas neturėtų būti veidmainiškas, o mūsų atviraširdiškumas – be takto. Aukščiausios pirmaeilės malonės daugiausia pasitarnauja tam, kad išlaikytumėm gerą pusiausvyrą. Viso to gera pasekmė yra Bažnyčios surinkimas ir ugdymas, liudijimas pasauliui ir bendradarbiavimas, griaunant šėtono imperiją su minimalia opozicija – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Lk. 10:3; Rom. 16:19; Ef. 5:15; 1 Kor. 14:20; Flp. 2:15; 1 Kor. 9:19-23; 2 Kor. 12:6; Ts. 8:1-3; 1 Kar. 3:24-28; Apd. 23:6-10.
Giesmės: 44, 95, 125, 136, 145, 164, 198 / 175, 53a, 132.
Poems of Dawn, 201; Wiersze brzasku, 194: Dar tik trumpai. Tower Reading: Z’12, 393; (R 5151).
Klausimai: Ar šią savaitę sujungiau taktą su atviraširdiškumu? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
