Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kas nusidėtų, turime Užtarėją pas Tėvą, Jėzų Kristų, teisųjį – 1 Jn. 2:1.
Jeigu pamatome, kad dėl tikėjimo stokos ar kūno silpnumo padarėme blogą žingsnį, priešingą Viešpaties valiai ir mūsų geriausiems dvasiniams interesams, tai nei minutės neturime delsti, bet apsisukti ir grįžti atgal, palikdami tą kelią ir šauktis Viešpaties. Turime aukurą, pašventintą brangiu Kristaus krauju, kiekvienu atžvilgiu svarbesnį už tą, kurį Abraomas pašventino tipinių žvėrelių krauju. O Apaštalas mums primena: „Todėl drąsiai artinkimės [pilni tikėjimo] prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu” (Hebr 4:16) – Z’01, 233 (R 2847).
* * *
Nedera Dievo vaikui nuodėmiauti, bet jei nusideda, tai po atgailos gali pasitikėti Jėzumi Kristumi, tuo Teisinguoju, Jo sėkmingu ir veiksmingu užtarimu. Kaip kiekvienas įgudęs ir sumanus teisininkas parodo kiekvieną gerą dalyką savo kliento naudai, o blogį, kiek tai įmanoma, pateikia kuo geresnėje šviesoje, taip ir Jėzus, mūsų Advokatas ir Užtarėjas, uždengia Savo aukos nuopelnu visas mūsų ydas ir dėmes, o turėdamas Dangiškojo Tribunolo malonę, veiksmingai užtaria Savo klientų, t. y., mūsų naudai – P’26, 189, 190.
Paralelinės citatos: Jn. 16:7; Rom. 3:20-26; 4:24; 25; 8:34; 10:4; 1 Kor. 1:30; 2 Kor. 5:18; Flp. 3:9; Hbr. 7:25; 9:24; 1 Jn. 1:7; 2:2; 4:10.
Giesmės: 190, 15, 168, 178, 187, 290, 207 / 37, 368, 313.
Poems of Dawn, 155; Wiersze brzasku, 146: Mano Draugas.
Tower Reading: Z’14,201; (R 5491).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai nukreipė mane pas Užtarėją? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 10Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
