Negundyk Viešpaties, savo Dievo – Mt. 4:7.
Pagundos be perstojo atakuoja Dievo žmones ir skatina nuveikti stebėtinų darbų Viešpaties vardu, kad taip įtikinti save ir kitus, kad jie yra dangaus numylėtiniai. Pamoka, kurią turime išmokti, yra ta, kad darbas, kurį mums Tėvas patiki atlikti, nėra tas, kad įtikinti pasaulį ir parodyti jam malonę, kurią suteikė mums Dievas, arba vėl, mūsų didybę Jame, bet veikiau turime nuolankiai ir ramiai, o tačiau efektyviai, kiek tai leidžia mūsų protas ir geras išsilavinimas, leisti, kad mūsų šviesa šviestų ir parodytų garbę To, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą – išlaisvino nuo noro būti stebuklų darytojais ir atvedė prie protingos tarnybos, skirtos tarnams, Tiesos pasiuntiniams – Z’04, 9 (R 3298).
* * *
Gundyti Dievą reiškia tyčiotis iš Jo, piktnaudžiauti Jo gerumu, kištis į Jo sutvarkymus. Kiekvienas, kuris taip daro, asmeniškai rizikuoja. Dievas neleis, kad iš Jo būtų šaipomasi, nors, kaip tai buvo su faraonu, Dievas ilgai pakentė faraoną, kuris Jį gundė. Galiausiai gundytojas pajaučia Jo nemalonės naštą. Mūsų pagarba Viešpačiui turi būti tokia didelė, kad galėtų mus sulaikyti nuo Jo gundymo. Kaip šiuo atveju, taip ir visur mūsų brangus Atpirkėjas duoda mums pavyzdį, pilną pagarbaus atsargumo ir paklusnumo, kas apsaugo mus nuo mūsų Dievo Jehovos gundymo. Didelė pagarba Jehovai, šiuo atžvilgiu, yra išminties pradžia – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 6:16; Iš. 5:2; Sk. 15:30; 1 Kar. 20:28; 22:24; Jobo 15:25; Ps. 19:13; 131:1; Iz. 10:15; 14:13,14; 45:9; 65:5; Mt. 4:5,6; Lk. 18:11,12; Rom. 9:20,21; 1 Kor. 10:9-12; 2 Tes. 2:3,4; 2 Pet. 2:10,11.
Giesmės: 196, 95, 125, 130, 136, 145, 198 / 175, 132, 318.
Poems of Dawn, 80; Wiersze brzasku, 71: Atsidavęs paklusnumas. Tower Reading: Z’04, 5; (R 3296).
Klausimai: Ar šią savaitę gundžiau Dievą, ar Jį garbinau? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 24Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną ... Ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų – Lk. 23:26.
Mes dažnai pagalvojame, kur buvo Petras, Jonas ir Jokūbas, kodėl jie nematė savo Viešpaties naštos ir nebėgo Jam padėti? Jeigu mes linkę pavydėti privilegijos, kurią turėjo Simonas, padėdamas Viešpačiui nešti kryžių, tai pagalvokime, kiek daug Viešpaties brolių kasdien neša simbolinius kryžius, todėl suteikimas jiems pagalbos yra mūsų privilegija. Prisiminkime, kad Viešpats sutiko pripažinti kiekvieną patarnavimą, atliktą Jo ištikimiems pasekėjams, lyg tai būtų padaryta Jam. Taip kaip medinis kryžius nebuvo sunkiausia našta mūsų Viešpačiui, taip ir Jo pasekėjai turi kryžius, kurių pasaulis nemato, bet broliai turėtų tai suprasti. „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip išpildysite Kristaus įstatymą” – Z’04, 155 (R 3369).
* * *
Dėl nusilpimo kryžius išsekino Jėzaus jėgas iki ištvermingumo ribų, ir tuo metu Dievas numatė reikiamą pagalbą, nors Simonas padėjo nenoriai. Šis tekstas leidžia suprasti, kad Jėzus nešė tą dalį kryžiaus, kur susijungia skersinis, todėl nešė jo sunkesnę dalį. Be abejonės, Jėzus nešė sunkesnį kryžių nei mūsų. O kai nešame savo kryžių, galime paliudyti, kad Jėzus neša jo sunkesniąją dalį. Jis žino, kokia mūsų prigimtis, žino mūsų silpnumą, todėl eina mūsų priekyje, nešdamas mūsų naštos sunkesniąją dalį. Ir taip, Savo malonės dėka, padeda mums ištverti iki galo, nors yra įvairių kliūčių – P’35, 131-132.
Paralelinės citatos: Pr. 49:24,25; 50:20; 1 Sam. 2:6-9; Ezr. 6:22; Neh. 6:16; Est. 7:10; Ps. 17:13; 76:10; Pat. 16:7; 21:1.
Giesmės: 121, 63, 99, 124, 129, 149, 252 / 123, 135, 351.
Poems of Dawn, 215; Wiersze brzasku, 208: Paslėptasis kryžius. Tower Reading: Z’13, 120; (R 5221).
Klausimai: Ar šią savaitę gavau pagalbos apvaizdos dėka? Kokia buvo apvaizda? Kokios buvo pasekmės?
