Pakanka, jei mokinys prilygsta savo mokytojui, o vergas savo valdovui. Jei jie šeimininką vadino Belzebubu, kaip juo labiau jo namiškius! – Mt. 10:25.
Nors Tiesa būtų skelbiama ir švelniausiu būdu, vis tiek ji bus kardu, prasiskverbiančiu kiekviena kryptimi. Mūsų Viešpats išpranašavo, kad dažnai ši Tiesa sukels tėvus prieš vaikus, o vaikus prieš tėvus, kadangi tamsa neapkenčia šviesos ir priešinasi jai visais įmanomais būdais. Jei į tai žiūrėsime pasiremdami Viešpaties mokinimais šia tema, ir į tai, kaip išmintingiausias jos pateikimas galiausiai gali būti neteisingai interpretuojamas, reikia, kad kiekvienas, kuris trokšta ištikimai tarnauti Tiesai, būtų atsargus, ir kiek tai yra įmanoma, kad nebūtų neteisingai suprastas. Turėtų būti savaime aišku, jog mes nedalyvaujame anarchijoje ir nesame anarchijos rėmėjais ir atstovais, bet priešingai, esame teisingumo ir aukščiausiojo įstatymo, t. y., Dieviškojo įstatymo atstovais – Z’03, 13 (R 3130).
* * *
Ši mintis, kad mokiniui pakanka būti tokiam, koks yra jo Mokytojas, o tarnui tokiam, koks jo Vadovas, yra teisinga žiūrint kiekvienu požiūriu. Čia turime užtektinai ir garbės, ir kilnumo, ir apdovanojimo, ir pirmenybės teikimo, ir patvirtinimo, ir rekomendavimo kiekvienam mokiniui ir tarnui iš mūsų Vadovo ir Mokytojo pusės. Ir ko gi daugiau galėtume trokšti, jei ne to, kad kūniškai pakeltume tokius pačius sunkumus, kokius pakėlė ir mūsų Viešpats? Jei tai sukels patyčias, apkalbą, atskyrimą, išvarymą, ar bus prieš mus panaudota fizinė jėga (ir net iki mirties), turėtume tai džiaugsmingai priimti, jog turime garbę būti panašiai traktuojamais, taip, kaip buvo traktuojamas ir mūsų Viešpats. Būkime patenkintais ir džiaukimės puikiu bendravimu ir puikiu paveldėjimu, prie kurio tai mus veda – P’30, 109.
Paralelinės citatos: Mt. 12:24; Mk. 3:22; Lk. 6:40; 11:15; Jn. 8:48,52;17:14; 13:16; 15:20; 2 Tim. 3:12; 2:11,12; Apd. 14:22; 1 Pet. 2:19-24.
Giesmės: 167, 168, 170, 322, 299, 325, 326 / 370, 407, 468.
Poems of Dawn, 40; Wiersze brzasku, 31: Viešpaties sekimo kaina. Tower Reading: Z’09, 154; (R 4398).
Klausimai: Ar šią savaitę patyriau užgauliojimus dėl ištikimybės Viešpačiui? Kaip tai ištvėriau – kaip garbę ir privilegiją, ar kaip nemalonę ir sunkumą? Kas tam padėjo ir kas trukdė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 23Koks geras žodis, pasakytas savo laiku! Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle – Pat. 15:23; 25:11.
Kai kalbame su žmonėmis, kurie turi „ausis klausymui” ir jie klausinėja, norėdami pažinti kelią, vedantį pas Viešpatį, atsiminkime, kad žmogaus gyvenime būna didelės krizės, įsimintinos progos, kur vienas žodis gali būti brangesnis, labiau įtikinantis, nei šimtas ar tūkstantis žodžių kitu laiku ir kitose aplinkybėse. Būkime visada pasiruošę Viešpaties tarnybai, nesvarbu, ar mums šis laikas bus patogus ar ne, su malonumu guldykime savo gyvybę už brolius. Tačiau mes turime atskirti tarp to, kas yra patogu mums, ir to, kas patogu kitiems; ir noriai tarnauti kitiems kiekviename laike, net jei jis būtų nepatogus mums, bet tinkamas laikas kitiems. Nesiūlykime, neprimeskime niekam Evangelijos ne laiku, nors tai būtų patogi proga mums – Z’02, 381, 382 (R 3122).
* * *
Yra laikas tylėti ir laikas kalbėti. Yra dalykų, kuriuos reikia pasakyti ir dalykų, apie kuriuos geriau nutylėti. Tas, kuris kalba, kada turi tylėti, kuris sako tai, ko nereikėtų sakyti, kas susilaiko ir nesako to, ką reikėtų pasakyti – yra neprotingas ir daro žalą. Bet tas, kuris tyli, kada reikia tylėti, kas susilaiko ir nesako netinkamų ir žalingų pastabų, komentarų, kas tinkamu būdu ir tinkamoje dvasioje pasako apie dalykus, kuriems atėjo laikas, tinkamoje vietoje, tinkama proga ir tinkamam asmeniui – yra protingas ir gali padėti kitiems. Sugebėjimas pasakyti tinkamus dalykus, tinkamoje dvasioje ir tinkamu būdu, atėjus tinkamai progai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, tinkamam asmeniui, yra malonė, retai kada pasiekiama, brangi ir vaisinga. Atidžiai mokykimės, būkime rūpestingi, kad sugebėtume atrinkti tuos dalykus, apie kuriuos kalbame, kalbėjimo dvasią ir kalbėjimo būdą, tinkamą laiką, progą ir vietą, kur kalbėsime, ir asmenis, kuriems kalbėsime. O tada mūsų žodžiai bus kaskart vis geresni, nes bus sakomi tinkamu laiku – P’26, 173.
Paralelinės citatos: Ps. 37:30; 39:1; 119:13,46,172; 141:3; Pat. 12:18- 20; 15:1,2,4,7; 16:21,23,24; 31:26; Pam. 12:9-11; Ef. 4:25,29; Kol. 4:6; 1 Pet. 3:15,16; Apr. 14:5
Giesmės: 260, 116, 272, 275, 22, 49, 16 / 422, 24, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Kokį draugą mes turime Jėzuje.
Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).
Klausimai: Kaip šią savaitę naudojau savo liežuvį? Kokios buvo pasekmės?
