Pakanka, jei mokinys prilygsta savo mokytojui, o vergas savo valdovui. Jei jie šeimininką vadino Belzebubu, kaip juo labiau jo namiškius! – Mt. 10:25.
Nors Tiesa būtų skelbiama ir švelniausiu būdu, vis tiek ji bus kardu, prasiskverbiančiu kiekviena kryptimi. Mūsų Viešpats išpranašavo, kad dažnai ši Tiesa sukels tėvus prieš vaikus, o vaikus prieš tėvus, kadangi tamsa neapkenčia šviesos ir priešinasi jai visais įmanomais būdais. Jei į tai žiūrėsime pasiremdami Viešpaties mokinimais šia tema, ir į tai, kaip išmintingiausias jos pateikimas galiausiai gali būti neteisingai interpretuojamas, reikia, kad kiekvienas, kuris trokšta ištikimai tarnauti Tiesai, būtų atsargus, ir kiek tai yra įmanoma, kad nebūtų neteisingai suprastas. Turėtų būti savaime aišku, jog mes nedalyvaujame anarchijoje ir nesame anarchijos rėmėjais ir atstovais, bet priešingai, esame teisingumo ir aukščiausiojo įstatymo, t. y., Dieviškojo įstatymo atstovais – Z’03, 13 (R 3130).
* * *
Ši mintis, kad mokiniui pakanka būti tokiam, koks yra jo Mokytojas, o tarnui tokiam, koks jo Vadovas, yra teisinga žiūrint kiekvienu požiūriu. Čia turime užtektinai ir garbės, ir kilnumo, ir apdovanojimo, ir pirmenybės teikimo, ir patvirtinimo, ir rekomendavimo kiekvienam mokiniui ir tarnui iš mūsų Vadovo ir Mokytojo pusės. Ir ko gi daugiau galėtume trokšti, jei ne to, kad kūniškai pakeltume tokius pačius sunkumus, kokius pakėlė ir mūsų Viešpats? Jei tai sukels patyčias, apkalbą, atskyrimą, išvarymą, ar bus prieš mus panaudota fizinė jėga (ir net iki mirties), turėtume tai džiaugsmingai priimti, jog turime garbę būti panašiai traktuojamais, taip, kaip buvo traktuojamas ir mūsų Viešpats. Būkime patenkintais ir džiaukimės puikiu bendravimu ir puikiu paveldėjimu, prie kurio tai mus veda – P’30, 109.
Paralelinės citatos: Mt. 12:24; Mk. 3:22; Lk. 6:40; 11:15; Jn. 8:48,52;17:14; 13:16; 15:20; 2 Tim. 3:12; 2:11,12; Apd. 14:22; 1 Pet. 2:19-24.
Giesmės: 167, 168, 170, 322, 299, 325, 326 / 370, 407, 468.
Poems of Dawn, 40; Wiersze brzasku, 31: Viešpaties sekimo kaina. Tower Reading: Z’09, 154; (R 4398).
Klausimai: Ar šią savaitę patyriau užgauliojimus dėl ištikimybės Viešpačiui? Kaip tai ištvėriau – kaip garbę ir privilegiją, ar kaip nemalonę ir sunkumą? Kas tam padėjo ir kas trukdė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
