Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje – Pat. 18:21.
Liežuvis turi didesnę įtaką, nei visi kiti mūsų kūno nariai kartu paėmus. Todėl jo kontroliavimas Viešpaties tarnyboje Jo žmonėms yra pats svarbiausias darbas, atsižvelgiant į jų mirtingus kūnus ir tarnybą, kurią jie atlieka Viešpaties naudai. Kaip dažnai keletas meilės, mandagumo ir pagalbos žodžių pakeitė visą žmogaus gyvenimą! O kaip dažnai jie turėjo įtakos ir pakeitė tautų likimus! Kaip dažnai blogi, nemalonūs ir šmeižikiški žodžiai sukėlė didelę neteisybę, atėmė kitam gerą vardą ir t. t., arba, kaip Apaštalas sako:
„padegė būties ratą” – pažadino geismą, sukėlė konfliktus, priešiškumą, ko iš pradžių niekas nesitikėjo. Nieko nuostabaus, kaip jis tvirtina, kad tokie liežuviai „būna padegti gehennos”, antrosios mirties! – Z’99, 75 (R 2442).
* * *
Šventajame Rašte liežuvis simbolizuoja žinias – teisingas arba klaidingas – išsakytas kalboje. Todėl šios eilutės mintis yra tokia, kad gyvybė yra liežuvio galioje. Ir tai sutinka su Jokūbo priminimu, kad „su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas”. Ši mintis taip pat yra santaikoje su švento Pauliaus pasakymu apie netikrus, apgaulingus mokytojus, kurių kalba plis kaip vėžio votis. Tikrai, turėtume saugoti savo mintis ir pasisakymus, nes jie atneša gyvenimą arba mirtį mums ir mūsų klausytojams. Dabartinės pasaulio nelaimės ir būsima laimė yra artimai susijusi su kalba – gera ir teisinga, arba bloga ir klastinga – P’35, 116.
Paralelinės citatos: Ps. 12:3; 34:11-13; 140:3; Mt. 12:36,37;15:18,19; Jok. 3:1-13; 1:26; Pat. 10:20,21,31; 11:30; 16:27; 18:4-8;2 Tim. 2:23-25; Rom. 10:14,15; 2 Kor. 2:16; Ef. 4:29; Kol. 4:6.
Giesmės: 116, 70, 164, 200, 210, 154, 315 / 415, 318, 422.
Poems of Dawn, 261; Wiersze brzasku, 243: Išvalyk kelią. Tower Reading: Z’14, 245; (R 5517).
Klausimai: Kokius šią savaitę kalbėjo žodžius mano liežuvis, gyvybės ar mirties? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
