Mat jums reikia ištvermės [džiaugsmingos ištvermės, pastovumo], kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta – Hbr. 10:36.
Čia matome, kad Dievo valios vykdymas nėra vieninteliu išbandymu. Kai pasiekiame šią būseną, šį charakterio bruožą mūsų širdyje, mūsų valioje (nors kūne, tik iš dalies), turime su kantria ištverme įtvirtinti teisingą Dievo valią kaip įstatymą mūsų širdims, kaip gyvenimo taisyklę bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Ir tik tada, ne anksčiau, mūsų širdys bus tinkamos Dievo Karalystei. Apaštalas Jokūbas sako: „Jūsų tikėjimo ištyrimas pagamina ištvermę [kantrią ištvermę]”, o tai reiškia, kad jeigu mūsų tikėjimas atlaikys šį bandymą, tai išugdys mūsų charakteryje kantrios ištvermės bruožą. Bet jeigu neišugdysime kantrios ištvermės, tai parodys, kad mūsų tikėjimas neatlaikė išbandymo taip, kaip reikėtų, ir todėl nesame tinkami Karalystei – Z’01, 117 (R 2790).
* * *
Žodį „kantrumas” Biblija apibūdina ne tik kaip ilgą iškentėjimą, bet kartu kaip ištvermingumą, pastovumą, nepalaužiamumą, džiaugsmingai nugalint kliūtis, trukdančias daryti gera. Pasakymu, įvykdydami Dievo valią, Apaštalas turbūt turėjo mintyje meilės ugdymą, kol pasieksime galutinį tikslą, kadangi Dievo valios visuma mūsų atžvilgiu, įsakymo pabaiga, yra meilė, einanti iš švarios širdies, geros sąžinės ir neveidmainiško tikėjimo. Kai pasiekiame šią meilės pakopą, vienas iš svarbiausių dalykų ištvermingai joje laikytis, džiaugsmingai įveikiant kiekvieną kelyje stovinčią kliūtį, kuri trukdo įvykdyti visus meilės reikalavimus. Tai galiausiai padarys mus nugalėtojais ir tai užtikrins mums paveldėjimą visų palaimų, duotų Abraomo sėklai (t. y., jo palikuonims) pagal duotą pažadą su priesaika – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Lk. 8:15; 21:19; Gal. 6:9; Hbr. 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8; Rom. 2:7; 5:3,4; 8:25,35-39; 15:4,5; Ef. 6:8; Kol. 3:24; Hbr. 6:12,15; 1 Pet. 2:19-23; Apr. 1:9; 13:10.
Giesmės: 93, 47, 34, 1, 13, 91, 208 / 66, 108, 100.
Poems of Dawn, 240; Wiersze brzasku, 225: Saldžialapė rožė. Tower Reading: Z’13, 312 (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus vykdydamas Dievo valią? Kokiu būdu? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 27Vaikeliai, pasisergėkite stabų – 1 Jn. 5:21.
Neturime mes dėti vilčių ir pasitikėti vadais, bet Viešpačiu. Tai nereiškia, kad neturime pasikliauti vadais ir pripažinti juos, kadangi visa istorija Viešpaties elgesio su Savo žmonėmis, tipiniais ir antitipiniais, parodo, jog Jam patiko panaudoti žmogiškus tarpininkus kaip Savo atstovus mokinimui ir vedimui Savo žmonių iš vienos malonės į kitą, nuo pažinimo prie pažinimo. Pamoka, kurią reikia išmokti, yra ta, kad Viešpats yra pilnai kompetentingas valdyti Savo darbą; ir nors į Jo vadovavimą žiūrime per žmogiškus tarpininkus, tačiau mūsų pasitikėjimas nėra paremtas jais, jų išmintimi ir jų jėga, bet Viešpaties išmintimi bei jėga, kuris veda juos, o taip pat ir mus per juos – Z’02, 284 (R 3077).
* * *
Ne visada stabai yra fizinės statulos ir paveikslai. Jais yra visi fiziniai, protiniai, moraliniai ir religiniai objektai, kiti nei Jehova, kuriems žmonės lenkiasi ir atiduoda didžiausią pagarbą ir atsidavimą. Tai, kam žmogus labiausiai atsiduoda ir pilnai pasišvenčia ir yra jo dievas. Jeigu atsidavimo ir garbinimo objektas yra kažkas kitas, nei Jehova, tai yra jo stabas. Taip žiūrėdami matome, kad kai kurie pasidaro stabus iš savo išpažinimų, denominacijų, sektų, iš savęs pačių, savo ambicijų, išvaizdos, drabužių, patogumų, išsilavinimo, užimamų pareigų, populiarumo, saugumo, opinijos, teisių, apetito, namų, nuosavybės, šeimos, titulų, draugų, krašto, vadų, priešingos lyties ir t. t. Būtent šie stabai vilioja ir žavi mus, kurie sulaiko nuo tarnavimo paprastiems pagoniškiems stabams. Apaštalas ypač mums primena laikytis toliau nuo šių stabų. Mėgautis ir pataikauti jiems, atsiduoti tokiai stabmeldystei, reiškia grįžti atgal mūsų pasišventime – kuriame davėme įžadą būti mirusiais sau ir pasauliui, o gyvais Dievui – reiškia, kad tampame tarnais nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo ir pasaulietiškumo šėtonui paliepus – P’34,175.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 10:7-14; Iš. 32:23-26; 2 Kor. 6:17; Iš. 20:3-6; 1 Sam. 15:23; Ps. 16:4; 44:20; Joz. 24:23; Jonos 2:9,10; 1 Kor. 6:9; Apr. 9:20; 21:8.
Giesmės: 4, 197, 172, 192, 312, 224, 47 / 456, 462, 238.
Poems of Dawn, 95; Wiersze brzasku, 84: Mano himnas. Tower Reading: Z’13,253; (R 5297).
Klausimai: Ar šią savaitę saugojausi stabų? Kaip? Kokiose sąlygose? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
