Mat jums reikia ištvermės [džiaugsmingos ištvermės, pastovumo], kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta – Hbr. 10:36.
Čia matome, kad Dievo valios vykdymas nėra vieninteliu išbandymu. Kai pasiekiame šią būseną, šį charakterio bruožą mūsų širdyje, mūsų valioje (nors kūne, tik iš dalies), turime su kantria ištverme įtvirtinti teisingą Dievo valią kaip įstatymą mūsų širdims, kaip gyvenimo taisyklę bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Ir tik tada, ne anksčiau, mūsų širdys bus tinkamos Dievo Karalystei. Apaštalas Jokūbas sako: „Jūsų tikėjimo ištyrimas pagamina ištvermę [kantrią ištvermę]”, o tai reiškia, kad jeigu mūsų tikėjimas atlaikys šį bandymą, tai išugdys mūsų charakteryje kantrios ištvermės bruožą. Bet jeigu neišugdysime kantrios ištvermės, tai parodys, kad mūsų tikėjimas neatlaikė išbandymo taip, kaip reikėtų, ir todėl nesame tinkami Karalystei – Z’01, 117 (R 2790).
* * *
Žodį „kantrumas” Biblija apibūdina ne tik kaip ilgą iškentėjimą, bet kartu kaip ištvermingumą, pastovumą, nepalaužiamumą, džiaugsmingai nugalint kliūtis, trukdančias daryti gera. Pasakymu, įvykdydami Dievo valią, Apaštalas turbūt turėjo mintyje meilės ugdymą, kol pasieksime galutinį tikslą, kadangi Dievo valios visuma mūsų atžvilgiu, įsakymo pabaiga, yra meilė, einanti iš švarios širdies, geros sąžinės ir neveidmainiško tikėjimo. Kai pasiekiame šią meilės pakopą, vienas iš svarbiausių dalykų ištvermingai joje laikytis, džiaugsmingai įveikiant kiekvieną kelyje stovinčią kliūtį, kuri trukdo įvykdyti visus meilės reikalavimus. Tai galiausiai padarys mus nugalėtojais ir tai užtikrins mums paveldėjimą visų palaimų, duotų Abraomo sėklai (t. y., jo palikuonims) pagal duotą pažadą su priesaika – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Lk. 8:15; 21:19; Gal. 6:9; Hbr. 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8; Rom. 2:7; 5:3,4; 8:25,35-39; 15:4,5; Ef. 6:8; Kol. 3:24; Hbr. 6:12,15; 1 Pet. 2:19-23; Apr. 1:9; 13:10.
Giesmės: 93, 47, 34, 1, 13, 91, 208 / 66, 108, 100.
Poems of Dawn, 240; Wiersze brzasku, 225: Saldžialapė rožė. Tower Reading: Z’13, 312 (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus vykdydamas Dievo valią? Kokiu būdu? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
