Kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra – Pat. 23:7.
Reikėtų, kad Viešpačiui pasišventę žmonės visomis jėgomis stengtųsi rūpestingai nusikratyti nešvarumų, atkreipdami savo dėmesį į tai, kad visa tai neprasiskverbtų į mūsų širdis ir protus, nes jei prasiskverbs, tai padarys didesnį ar mažesnį mūsų suteršimą. Tas, kuris išsaugo švarias mintis, tam reikės mažiau pastangų išsaugant tyrumą, švarumą žodžiuose ir darbuose. Nesvarbu, iš kurios pusės ateina nešvarumai – iš pasaulio, kūno, ar velnio – pirmiausia jie atakuoja mūsų protą. Jeigu duodame atkirtį, pasiekiame pergalę. Jeigu šių minčių neatstumiame, tai sunku numatyti pasekmes, nes Apaštalas Jokūbas (1:15) sako: „Paskui užsimezgęs [prote] geismas [įvairūs savanaudiški troškimai] pagimdo nuodėmę [išugdo nuodėmingus žodžius arba darbus], o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį“ – Z’01, 325 (R 2890).
* * *
Mąstymas galvoje, ir mąstymas širdyje, tai du skirtingi dalykai. Įvairios mintys prasiskverbia į protą. Kai kurias mintis į mūsų protus įveda šėtonas, pasaulis ir kūnas, o dar kitas duoda Dievas, Jo tarnai ir Jo žmonės. Nesame atsakingi už pirmą minčių patekimą į mūsų protus iš tų išorinių šaltinių. Tik tada tampame atsakingi už mūsų mintis, kai jas saugome, nes tai jau tampa mąstymu širdyje, o tai reiškia, kad mūsų jausmai krypsta prie tų minčių, o mūsų valia pagavusi tas mintis daro taip, kad jos taptų mūsų. Tik tokios mintys formuoja mūsų charakterį. Jeigu mintys yra nešvarios, piktos, įtarinėjančios, kerštingos, išdidžios, pagyrūniškos, bailios, tingios, vaidingos, brutalios, pavydžios ir veidmainiškos, tai ir charakteris susidės iš tokių pačių bruožų. O jei mintys yra švarios, kilnios, pasitikinčios, neskubotos, nuolankios, kuklios, drąsios, aktyvios, ramios, malonios, tolerantiškos ir nuoširdžios, tai ir charakteris turės tokius pačius bruožus. Taigi, charakteriu tampame tokiais, kokias mintis saugome, globojame ir branginame – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pr. 6:5; Įst. 5:29; 6:5; 1 Sam. 16:7; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 22:26; 34:18; 51:10,17; 57:7; Pat. 4:23; 15:13-15; Jer. 17:1,9,10; Mt. 15:19-21.
Giesmės: 196, 130, 198, 1, 136, 145, 8 / 392, 442, 402.
Poems of Dawn, 118; Wiersze brzasku, 111: Tebūnie Tavo valia. Tower Reading: Z’13, 163; (R 5246).
Klausimai: Ar šią savaitę saugojau savo širdį? Kaip? Kodėl? Kur?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 31Kuo atlyginsiu VIEŠPAČIUI už visa gera, ką Jis yra man padaręs? Aš paimsiu išgelbėjimo taurę ir šauksiuos VIEŠPATIES vardo. Ištesėsiu savo įžadus VIEŠPAČIUI visos Jo tautos akivaizdoje – Ps. 116:12-14.
Metų pabaiga yra tinkamiausias laikas priimti naujus pasiryžimus ateinantiems metams. Brangūs broliai, seserys, padarykime kuo daugiau gerų nutarimų ir pasiryžimų, kuo norėtume būti, ką padaryti, kiek kentėti būnant draugystėje su Viešpačiu, kad padedant Viešpačiui galėtume padaryti ateinančius metus geriausius mūsų gyvenime – metais didžiausių vilčių, didžiausių pastangų, o padedant Viešpaties malonei – metais didžiausių pasiekimų aukojant save, nugalint pasaulį ir jo dvasią, nugalint save ir kūno norus, atstumiant priešininką, garbinant mūsų Viešpatį ir laiminant Jo žmones – Z’99, 286 (R 2551).
* * *
Dabartinės Viešpaties geradarystės mums, tai Jo kūrybos palaiminimai, apvaizda, išgelbėjimas, lavinimas, išteisinimas, pašventimas ir išlaisvinimas. Jo būsimos geradarystės mūsų labui yra šios – pasiekimas ir gavimas Karalystės, charakterio, prigimties, reginių, garbės, bendravimo, paveldėjimo ir pareigų. Pirma, kuo galime atsidėkoti už gautas geradarystes, tai paimti išgelbėjimo taurę. Taurė, paprastai, simbolizuoja malonius ir skausmingus išbandymus. Išgelbėjimo taurė simbolizuoja malonius ir skausmingus išbandymus, susijusius su duotu mums išgelbėjimu. Todėl norime su dėkinga ir viską įvertinančia širdimi priimti šiuos išbandymus. Toliau, šauksimės Viešpaties vardo, su pasitikėjimu priimdami Jo malonę, gailestingumą ir Tiesą, kiekvienos mums sunkios valandos metu. Ir galiausiai, ištesėsime mūsų bendrą pasišventimo įžadą – būdami mirę sau ir pasauliui, o gyvi Dievui – taip pat ir mūsų ypatingus įžadus, kurie priklauso nuo mūsų bendro įžado. Atlikime tai dabar visų Dievo žmonių labui, dabar ir ateityje – P’36, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 51:12,13; 103:2,3; Iz. 6:5-8; Rom. 12:1,2; 1 Kor. 6:20; 2 Kor. 5:14,15; Ps. 23:5; 63:6; Lk. 22:17,18,20; Mt. 20:22,23; 26:39,42; Jn. 18:11; Sk. 15:2-5; Įst. 23:21. Jonos 2:9; Ps. 66:13-15.
Giesmės: 325, 224, 324, 8, 47, 10, 277 / 442, 321, 462.
Poems of Dawn, 275; Wiersze brzasku, 256: Naujųjų metų linkėjimai. Tower Reading: Z’14,279; (R 5538).
Klausimai: Kokius išbandymus patyriau šią savaitę, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
