Tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu – Ps. 31:1.
Niekas neatneš krikščioniui didesnių nuostolių priešų akivaizdoje, kaip paleidimas, net ir laikinas, tikėjimo inkaro. Tegul tai padaro nors trumpai akimirkai ir iš karto neišvengiama tamsa pradės kauptis aplink jį taip, kad nebegalės pamatyti Tėvo veido šviesos, kadangi „be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui”. O kai iš naujo vėl stengsis pagriebti inkarą, tamsos jėgos staigiai užpuls jį abejonėmis ir baime, paprastai pasiremdamos jo žmogiškais netobulumais. Jis visada turėtų atsiminti, kad jo žmogiški netobulumai yra pridengti Kristaus teisingumo rūbu. Jeigu norime, kad Dievo ramybė viešpatautų mūsų širdyse, niekada neturėtume iš rankų paleisti tikėjimo inkaro, nei leisti tam, kad negailestingoje kovoje šėtonas nugalėtų mus ir atimtų mums drąsą. Mūsų širdžių kalba visuomet turėtų būti tokia: „net jeigu ir užmuštų mane, vis tiek Juo pasitikėsiu” – Z’95, 157 (R 1832).
* * *
Krikščionis nepasitiki nei savimi, nei kūniškais ginklais. Jo širdis ilsisi veikiau prie Jehovos. Ir koks poilsis gali būti saugesnis už tą, patirtą prie Jehovos krūtinės, prie iš savęs egzistuojančio, amžino, nemirtingo, nepriklausomo ir Vienintelio neapibrėžiamo Dievo! Jo pažadas ir priesaika verti pilno pasitikėjimo. Mūsų tikėjimo inkaras randa poilsį Jame – Jo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose – P’30, 78.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 14:11; 20:12; Jobo 13:15,16; Ps. 18:30; 22:4,5; 27:1; 31:6,14,15; 34:1-12; 118:5-9; Pat. 3:5; Iz. 26:3; Dan. 3:17; Mich. 7:7; Hab. 3:19; Rom. 4; 2 Tim. 1:12; Hbr. 11.
Giesmės: 12, 213, 124, 197, 110, 126, 108 / 171, 102, 262.
Poems of Dawn, 66; Wiersze brzasku, 55: Tobulas pasitikėjimas.
Tower Reading: Z’16, 341; (R 5990).
Klausimai: Kokiuose reikaluose aš pasitikėjau šią savaitę Dievu? Kas man tame darbe padėjo? Kas trukdė? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 5Pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jo karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna – Giesmių giesmė 8:6.
Pavydas yra vienas iš didžiųjų priešų, su kuriuo susiduria kiekvienas krikščionis. Šį priešą, kaip Dievo, žmogaus ir kiekvieno gero principo priešininką, turime nužudyti iš karto, kai tik jį pastebime. Kokiame laipsnyje, net ir laikinai apsigyvenęs pavydas sutepė mūsų širdį – tokiame laipsnyje turime ir apsivalyti, panaudodami šventumo ir meilės dvasią. Pavydas jau pats savyje yra negailestingas ir žiaurus siaubūnas, bet negana to, jo nuodingos iltys padaro neišvengiamą skausmą ir kančią kitiems, atneša nelaimę ir galiausiai sunaikina tuos, kurie šį siaubūną prie savęs prisileidžia. Pavydas yra nuodėmė ir blogis mintyse, kuris gali greitai nuvesti iki nuodėmės ir blogio elgesyje. Jeigu protas jau kartą buvo apnuodytas pavydu, tuomet tik su dideliu vargu galėsime pilnai nuo jo apsivalyti, kadangi pavydas labai greitai viskam aplink save duoda savąjį atspalvį ir bruožą – Z’03, 330 (R 3231).
* * *
Šeolis, ta mirties būsena, yra žiauri ta prasme, jog be gailesčio jausmų naikina savo aukas ir taip negailestingai nugramzdina liūdesyje tuos, kurie tas aukas myli. Šeolis yra žmonijos priešas, triumfuojantis žmonijos giminės akivaizdoje. Ir niekas, tik šeolio sunaikinimas, tegalės išlaisvinti jo aukas iš jo valdžios galios. Pavydas yra panašus į
šeolį. Jis naikina laimę visų tų asmenų, kurių atžvilgiu pasireiškia ir dažnai pačius tuos asmenis. Jeigu turime šį bruožą savo širdyse, galime būti tikri, kad skriaudžiame kitus ir kenkiame sau. Su tuo blogiu turime nepermaldaujamai kovoti, kol jį nugalėsime, nes priešingu atveju, pavydas tikrai mus sunaikins, nepalikdamas išsilaisvinimo galimybės – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Pat. 6:34; 27:4; Pam. 4:4; Iš. 20:5; 34:14; 2 Kor.11:2; Dan. 6:3-5; Jok. 3:14,16; Pr. 4:5,6,8; 37:4-11, 18-28; 1 Sam. 18:8-30;2 Sam. 3:24-27; Lk. 15:25-32.
Giesmės: 183, 333, 139, 167, 172, 195, 322 / 295, 346, 392.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 193: Pasitikėk Manimi. Tower Reading: Z’11, 93; (R 4789).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
