Tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu – Ps. 31:1.
Niekas neatneš krikščioniui didesnių nuostolių priešų akivaizdoje, kaip paleidimas, net ir laikinas, tikėjimo inkaro. Tegul tai padaro nors trumpai akimirkai ir iš karto neišvengiama tamsa pradės kauptis aplink jį taip, kad nebegalės pamatyti Tėvo veido šviesos, kadangi „be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui”. O kai iš naujo vėl stengsis pagriebti inkarą, tamsos jėgos staigiai užpuls jį abejonėmis ir baime, paprastai pasiremdamos jo žmogiškais netobulumais. Jis visada turėtų atsiminti, kad jo žmogiški netobulumai yra pridengti Kristaus teisingumo rūbu. Jeigu norime, kad Dievo ramybė viešpatautų mūsų širdyse, niekada neturėtume iš rankų paleisti tikėjimo inkaro, nei leisti tam, kad negailestingoje kovoje šėtonas nugalėtų mus ir atimtų mums drąsą. Mūsų širdžių kalba visuomet turėtų būti tokia: „net jeigu ir užmuštų mane, vis tiek Juo pasitikėsiu” – Z’95, 157 (R 1832).
* * *
Krikščionis nepasitiki nei savimi, nei kūniškais ginklais. Jo širdis ilsisi veikiau prie Jehovos. Ir koks poilsis gali būti saugesnis už tą, patirtą prie Jehovos krūtinės, prie iš savęs egzistuojančio, amžino, nemirtingo, nepriklausomo ir Vienintelio neapibrėžiamo Dievo! Jo pažadas ir priesaika verti pilno pasitikėjimo. Mūsų tikėjimo inkaras randa poilsį Jame – Jo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose – P’30, 78.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 14:11; 20:12; Jobo 13:15,16; Ps. 18:30; 22:4,5; 27:1; 31:6,14,15; 34:1-12; 118:5-9; Pat. 3:5; Iz. 26:3; Dan. 3:17; Mich. 7:7; Hab. 3:19; Rom. 4; 2 Tim. 1:12; Hbr. 11.
Giesmės: 12, 213, 124, 197, 110, 126, 108 / 171, 102, 262.
Poems of Dawn, 66; Wiersze brzasku, 55: Tobulas pasitikėjimas.
Tower Reading: Z’16, 341; (R 5990).
Klausimai: Kokiuose reikaluose aš pasitikėjau šią savaitę Dievu? Kas man tame darbe padėjo? Kas trukdė? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
