O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 26Visą savo rūpestį meskite ant Jo, nes Jis rūpinasi jumis – 1 Pet. 5:7.
Tai labai paguodžiantis ir paraginantis Dievo Žodžio patarimas. Tačiau Viešpaties žmonės turi pastoviai mokytis, ir priklausomai nuo to, kaip bėga metai jų priklausymo Dievo šeimynai ir mokymosi Kristaus mokykloje, neturėtų prašyti Viešpaties, kad jiems leistų atlikti kokį nors darbą pagal savo išmintį, nei prašyti, kad būtų išpildoma jų valia kaip žemėje, taip ir danguje. Sakydami Viešpačiui apie savo naštas, dideles ir mažas, labiau turėtume suprasti ir pritaikyti sau Jo užuojautą ir meilę, priimdami į savo širdis Jo Žodžio užtikrinimą kaip tą paguodžiantį ir nuraminantį balzamą, kad Jis gali ir pasiruošęs visus jų išgyvenimus taip pakreipti, jog bus jiems naudingi, žinoma, jeigu liks ištikimi Jame su pasitikėjimu ir tikėjimu – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Mūsų rūpesčiai, tai tie dalykai, kurie mus išbando, tokie kaip: praradimai, nusivylimai, vėlavimai, suvaržymai, atidėjimai, atsakomybė, ydos, mūsų bei kitų trūkumai ir silpnybės, nepasisekimai, skirtumai, sunkumai, susiskaldymai, atsijojimai, būtini reikalai, opozicija, ligos, nuovargis, skausmai, liūdesys, išdavystės, priespaudos, persekiojimai ir t. t. Tų dalykų natūralus polinkis, tai mūsų širdies ir proto susirūpinimas ir nerimavimas. Nors turime būti pagirtinai stropūs savo reikaluose, elgtis taip, lyg viskas priklausytų nuo mūsų, tačiau nuoširdžiai tikėkime, kad viskas priklauso nuo Dievo! Mums priklauso rūpintis ir tobulinti savo stropumą, atidumą, o Jam – rūpintis mūsų labui. Jis yra ištikimas, atlikdamas Savo įsipareigojimus, o būdamas mūsų Padėjėju ir Globėju sutvarko visus mūsų reikalus mūsų pačių naudai. Todėl galime Jam patikėti visus mūsų reikalus – P’33, 148.
Paralelinės citatos: Ps. 37:5; 127:2; Mt. 6:25-34; 11:28-30; 13:22; Lk. 21:34; Rom. 8:28; Flp. 4:6,7,19; Pat. 16:3; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5.
Giesmės: 328, 67, 228, 293, 305, 330, 294 / 381, 116, 407.
Poems of Dawn, 74; Wiersze brzasku, 63: Kas nuris akmenį? Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kam aš šią savaitę patikėjau savo rūpesčius? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
