O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 15Jei išdalinčiau visą savo turtą vargšams ... bet neturėčiau meilės, man iš to nebūtų jokios naudos – 1 Kor. 13:3.
Atlikdami mūsų pareigas kitų atžvilgiu neturime užmiršti, kad pinigai tai nėra vienintelis dalykas, ko labai reikia žmonėms – kai kuriems nereikia pinigų, bet reikia meilės ir simpatijos, pritarimo. Mūsų Viešpats buvo vienas iš tokių. Jo meilės pilnoji širdis rado palyginti mažai draugystės, bendravimo tarp mažiau ar daugiau nuodėmės suterštų protų, net tarp kilniausių iš puolusios žmonijos, reprezentuotų Jo Apaštalais. Atrodo, kad Marijoje surado meilės ir atsidavimo gilumą, o tai buvo Jam saldžiu smilkalų kvapu, pastiprinimu, atgaivinimu ir jėgų atgavimu. Atrodo, kad Marija labiau nei kiti įvertino Mokytojo charakterio didybę. Ji ne tik kad džiaugėsi sėdėdama prie Jo kojų, norėdama iš Jo mokytis, bet taip pat su malonumu manifestavo Jam savo atsidavimą ir savo meilę, užmokėdama didelę kainą – Z’99, 77 (R 2447).
* * *
Apaštalo žodžiai parodo, jog yra galimybė duoti visai dėl kitų priežasčių nei geraširdiškumas. Svarstydami apie tai pripažįstame Jo patvirtintą tiesą, pasiremdami faktais, jog vieni duoda dėl tuščios garbės, antri norėdami pasirodyti, kiti dėl naudos, o dar kiti iš pavydo ir konkurencijos. Labdara, šelpimas atliekamas dėl tokių priežasčių, neabejotinai gadina charakterį. Kad abu, tas kuris duoda ir tas kuris gauna, galėtų patirti palaiminimą, davimas turi būti iš Dievo meilės – P’26, 95.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34; 1 Kor. 13:1,2,4-13; 16:14; 2 Kor. 9:7;Mt. 6:1-4; 7:22,23; Pat. 17:9; Gal. 5:6; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim.1:5; 1 Pet. 4:8; 1 Jn. 3:14-18.
Giesmės: 170, 165, 166, 22, 201, 95, 105 / 475, 370, 123.
Poems of Dawn, 157; Wiersze brzasku, 147: Aš troškau tarnauti savo Mokytojui.
Tower Reading: Z’16, 215; (R 5926).
Klausimai: Kokių motyvų skatinamas dariau gera šią savaitę? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės ir rezultatai?
