O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 26Tuomet Viešpats paklausė jį: „Ką laikai rankoje?” – Iš. 4:2.
Jeigu kuris nors nori, kad būtų kuo naudingiau panaudotas Viešpaties Jo palaimintoje tarnyboje, tai pirmiausiai tegul stengiasi kuo geriau jai pasiruošti. Tegul seka numylėtąjį ir pagarbos vertą tarną Mozę, jo nuolankume, energijoje, nepailstančiame uolume ir pasiaukojančioje tarnyboje Viešpačiui. Išmintingas prievaizdas visada stengsis tobulinti įgimtus sugebėjimus ir nelauks stebuklo iš Viešpaties savęs tobulinimo srityje – neeikvos brangaus laiko, bandydamas ugdyti tai, ko iš prigimties neturi. Taigi, stenkimės būti nuolankūs, uolūs, pilni meilės Viešpačiui ir Jo reikalui, tikintys Jo galia ir būkime tokioje širdies ir proto būsenoje, kuri padėtų mums pasiruošti ir būti naudingais, panaudotais kiekviename Dievo tarnybos darbe, kur tik Viešpačiui patiktų mus pakviesti – Z’94, 143; 01, 348 (R 1651, 2902).
* * *
Šventojo Rašto simbolikoje ranka reiškia galią. Todėl laikymas ko nors rankoje bendrai reiškia turėjimą savo galioje dalykų, priklausančių mūsų naujai širdžiai, protui ir valiai bei mūsų žmogiškai prigimčiai. Smulkiau tai reikštų, kad turime savo galioje: žinias, malonę, charakterį, pareigas, laiką, talentus, įtaką, lėšas, draugus, gimines, pilietybę, sveikatą, gyvybę ir t. t. Viešpats trokšta, kad tarnautume atsižvelgiant į tai, kuo esame, ką turime, o ne tuo, kuo nesame ir ko neturime. Todėl, šioje citatoje, Viešpats klausdamas nori, kad mes atkreiptume dėmesį į tai, kuo esame ir ką turime. Šis klausimas užduotas ne tam, kad gauti informacijos, bet norint priversti mus galvoti ir priminti mums, kad atkreiptume dėmesį į savo prievaizdavimą, kad galėtume tinkamiau atlikti savo, kaip prievaizdo, pareigas Viešpaties garbei ir kitų bei savo charakterio naudai – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 34:10; 68:35; 84:11; Pam. 2:26; Iz. 42:5; Dan. 2:21-23; Mt. 25:14,15; Rom. 12:6-8; 1 Kor. 1:5-7; 7:7; Ef. 4:7; 1 Tim. 6:17; Jok. 1:17; 1 Pet. 4:10; Lk. 12:47,48; 19:12,13.
Giesmės: 134, 14, 160, 8, 191, 208, 277 / 24, 370a, 475.
Poems of Dawn, 168; Wiersze brzasku, 157: Mano vienintelis talentas. Tower Reading: Z’14, 78 (R 5418).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo talentus ir galimybes? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
