O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 19Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas yra man davęs? – Jn. 18:11.
Matome, kaip nuolankumo malonė šviečia visuose, net ir mažuose, mūsų brangaus Atpirkėjo tarnavimo reikaluose. Net ir toje akimirkoje, kai pasidavė Savo priešams, Viešpats nesigyrė, kad Jis tai daro savanoriškai, nenorėjo, kad Jį garbintų kaip kankinį! Jis skelbė paprastą tiesą, jog Tėvas to reikalauja, kad taip Jis parodytų Savo asmeninį lojalumą Tėvui. Jis išpažįsta apie Save, kad yra Dievo tarnas, Jo Sūnus, kuris, iš to ką kentėjo, išmoko paklusnumo. Gali būti, kad jokia kita pamoka nėra labiau reikalinga Viešpaties pasekėjams, kaip ši, kad turime savanoriškai gerti iš taurės, kurią Tėvas pripildo – pripažindami tai, kad Tėvas vadovauja ir tvarko visus mūsų reikalus, nes, kaip Pateptojo mokiniai, priklausome Jam – Z’99, 118;’01,91 (R 2467, 2778).
* * *
Taurė – tai simbolis malonių ir skaudžių išbandymų. Taip kaip šventųjų gyvenime nieko neįvyksta be Tėvo valios, taip ir viskas, kas jiems atsitinka, yra Jo valios parodymas. Šventieji pripažįsta šiuos išbandymus kaip taurę, kurią Tėvas jiems siūlo ir duoda išgerti. Ir taip, kaip buvo su jų Mokytoju, taip ir jiems, tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kad jie taip pat turi gerti iš taurės, ir, kiek tai yra įmanoma, visada su patenkintu nusiteikimu, su dėkinga ir įvertinančia širdimi, Dievo garbei ir kitų bei savo asmeninei naudai – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 13:15; Ps. 119:75; Jer. 10:19; Mt. 20:22;26:39,42; Lk. 22:20; Rom. 5:3-5; 1 Kor. 10:16,21; 2 Kor. 7:4; Flp. 3:8; Ps. 23:5; 116:13; Iz. 51:22,23.
Giesmės: 168, 276, 5, 299, 325, 326, 134 / 53a, 392, 346.
Poems of Dawn, 237; Wiersze brzasku, 223: Getsemanės angelas. Tower Reading: Z’14, 84; (R 5421).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
