O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 25O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina – Hbr. 11:6.
„Teįvyksta pagal tavo tikėjimą”, atrodo, kad Viešpats taip elgiasi su visais, kurie yra Jo mokiniai, ir taip daro nuo pradžios iki pat jų krikščioniško gyvenimo ir išbandymų pabaigos. Mes tikime, kai mums atrodo, jog Viešpats mūsų nepastebi. Tikime, kai atrodo, kad viskas gerai sekasi kaip dvasiškuose, taip ir kūniškuose reikaluose, taip pat stipriai tikime, kai atrodo, kad įvykių eiga ir visos veikiančios jėgos yra prieš mus. Tai, kas nugali pasaulį, yra tikėjimas, kuris visose aplinkybėse gali žiūrėti į Viešpatį ir pilnai pasitikėti Jo gerumu ir ištikimybe, nes pagal Jo pažadą, galiausiai, visi dalykai ir viskas pasitarnaus mūsų gėriui, kadangi esame Jo žmonėmis – Z’00, 139 (R 2625).
* * *
Išskyrus meilę, nėra nieko, kas labiau patiktų Dievui kaip tik tikėjimas. Todėl Tėvas yra patenkintas tais, kurie ugdo pasitikėjimą Jo charakteriu. Nepatenkintas yra tais, kurie nepasitiki Jo charakteriu, todėl abejoja Tėvo išmintimi, teisingumu, meile ir jėga. Jie Tėvui nepatinka, todėl negali Jis jų priimti, kadangi „be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui”. Todėl turėkime tikėjimą Dievu – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Hbr. 11; Apd. 14:15; Rom. 4:11,12,16, 18,19; 1 Tes. 1:9; 1 Tim. 4:10; 1 Jn. 5:4; Jn. 3:15-18,36; Pr. 15:1; Mt. 5:12; 6:1,2,5,16; 10:41,42; 6:33; Jer. 29:13; 2 Pet. 1:5,10; 3:14.
Giesmės: 174, 198, 125, 21, 58, 32, 92 / 53a, 442, 351.
Poems of Dawn, 90; Wiersze brzasku, 79: Ar tai dėl manęs?
Tower Reading: Z’15, 197; (R 5716).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
