O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 11Todėl ir mes, tokio didelio liudytojų debesies apsupti, nusimesdami viską, kas apsunkina, ir lengvai į pinkles įviliojančią nuodėmę, ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse – Hbr. 12:1.
Jūs, kurie pastebite Jehovos apdovanojimą, skirtą pakviestiesiems, ir kurie stengiatės bėgti į tikslą, „apsijuoskite savo proto strėnas tiesa”, sustiprinkite savo pastangas ir tikslus, atnaujinkite nutarimus, padvigubinkite budrumą, atmeskite nuo savęs nereikalingus laikinus rūpesčius, padidinkite uolumą ir, kaip Apaštalas pataria, bėkite kantriai jums paskirtose lenktynėse. Bėkite ne kaip tas, kuris vien tik judina orą, bet kaip tas, kuris turi prieš save tikslą ir yra karštai pasiryžęs padaryti tikru savo pašaukimą ir išrinkimą – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Kilnūs Senųjų Vertųjų pavyzdžiai, kurie mus apsupa iš visų pusių, panašiai kaip tipą apsupa iš visų pusių antitipas, liudija apie Dievo ištikimybę tiems, kurie Jam ištikimi ir primena mums atmesti mus supančias nuodėmes ir klaidas bei savanaudiškumo ir pasaulietiškumo sunkumus, kurie mums trukdo bėgant ir siekiant apdovanojimo. Taip nusimetę sunkumus, galime lengviau ištverti bėgdami šiose lenktynėse, norėdami pasiekti ir išlaikyti Kristaus panašumą – P’26, 28.
Paralelinės citatos: Hbr. 11:2-40; Jok. 5:10,11; Ps. 19:12,13; 2 Kor. 7:1; Kol. 3:8; 1 Pet. 2:1; Flp. 3:13,14; 1 Kor. 9:24,26; Hbr. 6:1; Lk. 21:19; Hbr. 10:36; Jok. 1:4; 5:7.
Giesmės: 20, 200, 136, 95, 221, 78, 145 / 262, 108, 351.
Poems of Dawn, 41; Wiersze brzasku, 32: Dieviškasis pašaukimas.
Tower Reading: Z’13,291; (R 5318).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau su savo „sunkumais”, ar atmečiau slegiančias mane nuodėmes ir kaip bėgau prie apdovanojimo? Kokių motyvų skatinamas tai dariau, kokią turėjau pagalbą, kokias kliūtis ir pasekmes?
