O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SAUSIO 25Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi – Mt. 6:34.
Mūsų Viešpats užtikrina mus, kad jei svarbiausias mūsų širdies rūpestis yra tarnavimas Jam, teisingumo propagavimas, skleidimas ir noras pasiekti Karalystę, kurią Dievas pažadėjo tiems, kurie Jį myli, tai nereikėtų mums rūpintis dėl ateities. Būdami Jo mokiniais, mes kiekvieną dieną užtektinai turėsime išbandymų bei vargų, ir kasdien mums reikės atsiremti į Viešpaties petį, kai sieksime eiti siauru keliu. Kiekviena diena užtektinai turės savo blogio, ir ačiū Dievui už tai, ką Jis yra pažadėjęs, jog Jo malonė kiekvienai dienai bus mums užtektina – Z’98, 44 (R 2259).
* * *
Rūpesčiai, nerimas rėžia vagas ne tik kaktoje, bet ir širdyje. Širdis, kuri pakankamai pasitiki Dievo apvaizda kiekviename reikale, ne tik yra laisva nuo rūpesčių ir nerimo, bet su viltimi žvelgdama į ateitį kartu yra pilna džiaugsmo ir ramybės. Turėti tokią pasitikinčią širdį visuose reikaluose yra naudinga, nes tai dabartinio ir būsimojo gyvenimo pažadas – P’33, 191.
Paralelinės citatos: Mt. 6:25-33; Jobo 38:41; Ps. 104:10,11; 147:9; Lk. 12:24-26,31; Flp. 4:19; 1 Kar. 3:13; Ps. 34:9; 37:25; Rom. 8:32; Ps. 127:2; Mt. 13:22; Lk. 21:34; 1 Kor. 7:32,33; Flp. 4:6; 2 Tim. 2:4; Ps. 37:5; 55:22; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5.
Giesmės: 56, 307, 93, 106, 63, 313, 328 / 402, 295, 257.
Poems of Dawn, 153; Wiersze brzasku, 144: Užtektina pagalba.
Tower Reading: Z’14,230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Koks buvo rezultatas?