O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 9Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį – Jn. 16:33.
Viešpats Jėzus už ištikimybę negavo kokio nors žemiško apdovanojimo pažado. Tačiau priešingai, pažadėtas Jam buvo nepriteklius ir persekiojimas, ir net iki mirties. Buvo „skausmų vyras, negalią pažinęs”. Pašaipos ir priekaištai, kurie buvo išsakomi Dievui, krito ant Jo. Nors buvo turtingas, mūsų labui tapo neturtingu, tokiu neturtingu, kad pasakė: „Lapės turi urvus, padangių paukščiai – lizdus, o žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti”. O tarnas nėra didesnis už savo Valdovą: jeigu Jį persekiojo, tai ir mus taip pat persekios; o pašaipos ir priekaištai, kurie Jam buvo sakomi, kris ir ant mūsų. Vienintelis apdovanojimas, kurio Kristaus pasekėjai dabar gali tikėtis gauti, tai širdimi jaučiamas Viešpaties meilės ir pripažinimo parodymas – Z’95, 206 (R 4072).
* * *
Tarp vargų, kuriuos turi išgyventi Viešpaties žmonės, galime išvardyti: tai nuostoliai, atsiradę dėl dabartinių blogų sąlygų, pastovi priešininko opozicija, persekiojimai iš pasaulio pusės ir opozicija iš kūno pusės, ypač dėl išsekimo, ligų ir nuliūdimų. Kaip apdovanojimą kompensuojant šiuos praradimus, Viešpats suteikia dvasinių palaimų, kurios leidžia mums džiaugtis dabartinių neteisingų sąlygų metu ir turėti pergalės viltį, kadangi mūsų Viešpats nugalėjo pasaulį – P’32, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 15:19-25; 16:2,3; Apd. 14:22; Rom. 5:3-5; 2 Tim. 3:12; Hbr. 10:32-34; 12:5-13; Apr. 3:19; Jn. 14:1,27; Rom. 8:35-37; Gal. 6:14; 1 Jn. 4:4; 5:4.
Giesmės: 328, 38, 57, 93, 179, 222, 305 / 203, 66, 365.
Poems of Dawn, 189; Wiersze brzasku, 182: Pasitikėk Juo.
Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokią reakciją jie sukėlė manyje?