O pjūties metu pasakysiu pjovėjams … kviečius sugabenkite į mano kluoną – Mt. 13:30.
Laikas yra trumpas, Pjūties darbas didelis, o darbininkų maža. Mūsų laikas yra pašvęstas. Turime dirbti tol, kol tęsiasi diena, žinodami, kad ateina naktis, kurioje niekas negalės dirbti. Savo gyvenimą pašventėme net iki mirties, o didžiojo Pjūties Viešpaties tapome įpareigoti ieškoti tikrųjų „kviečių” ir surinkti juos į Viešpaties kluoną. Argi tada turime laiko lengvabūdiškumui, pasaulietiškumui ar visuomeniniams malonumams? Atvirkščiai, turime tenkintis tuo, kad šiems dalykams skiriame labai mažai dėmesio, ir turime skubėti į pasirinktą tikslą, nuoširdžiai, energingai įsitraukdami į patikėtą mums darbą, jeigu norime gauti pagyrimą iš Viešpaties ir išgirsti Jo žodžius: „gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne” – Z’00, 234 (R 2674).
* * *
Pjūties metu buvo surinkti visi ankstesni Evangelijos Amžiaus darbo vaisiai. Tie, kurie turėjo privilegiją pjauti šios Pjūties metu, turėjo dalį dalyvauti visų, nuo Evangelijos Amžiaus pradžios, Dievo tarnų darbe. Su pasitikėjimu ir džiaugsmu Dievo tarnai rinko tai, kas tapo nupjauta ir ką kiti pasėjo; ir sėjėjai, ir pjovėjai kartu džiaugiasi Pjūties Namuose – P’32, 63.
Paralelinės citatos: Ps. 50:5; Iz. 52:7; Mal. 3:17; Mt. 3:11,12; Lk. 3:17 Jn. 4:34-38; Apr. 7:1-4; 14:14-16; Mt. 13:41-43; 1 Kor. 15:42-58.
Giesmės: 260, 70, 116, 210, 275, 309, 337 / 365, 24, 58.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas yra trumpas.
Tower Reading: Z’15, 269; (R 5761).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Dievo Žodį? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 21Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu – Hbr. 4:15,16.
Pagundos valandoje mūsų širdis turi pakilti arčiau didžiojo Mokytojo su pilnu pasitikėjimu ir tikėjimu, pripažįstant Jo meilę, išmintį ir tai, jog gali suteikti mums pagalbą ir yra pasiruošęs tvarkyti visus mūsų reikalus taip, kad jie būtų gėriu tiems, kurie myli Jį. Prašydami pagalbos tokio būtinumo valandoje tikrai gausime Viešpaties patarimą, pagalbą bei jėgą, kad galėtume elgtis santaikoje su teisingumu, tiesa, skaistumu ir meile. Taip galėsime tapti nugalėtojais nuo vienos valandos iki kitos, nuo vienos dienos iki kitos dienos, ir galiausiai, kol tapsime jais tikrai – Z’98, 23 (R 2248).
* * *
Nėra tokio išbandymo ateinančio nuo kūno, pasaulio ir šėtono, ką lemta patirti Viešpaties žmonėms, kurio iš esmės nebūtų patyręs Viešpats. Nors Jo pagundos nebuvo susijusios su nuodėme, bet su pasaulietiškumu ir natūraliu, įgimtu savanaudiškumu, tačiau jos buvo sunkios, ir ištobulino Jame užuojautą mums, esantiems panašiuose išbandymuose. Tai turėtų pripildyti mus pasitikėjimu, artėjant prie Dievo per Viešpatį ir Viešpatyje, prašant pagalbos kiekvieno būtinumo metu – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:17,18; 3:1; 5:1-5; 7:11-28; 8:12; 9:23; Lk. 23:34; Jn. 14:6, 13-16; 16:23-26; 17:20-22; Rom. 8:34; 1 Kor. 10:13; Ef. 3:12; Hbr. 10:19-21.
Giesmės: 96, 139, 167, 168, 299, 35, 239 / 380, 109, 313.
Poems of Dawn, 35; Wiersze brzasku, 23: Yra tik vienas.
Tower Reading: Z’14, 358; (R 5585).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip šie išbandymai mane paveikė?