Būkite ištvermingi maldoje, budėdami joje su dėkojimu – Kol. 4:2.
Kiekvienas tikėjimo ir kantrybės išbandymas yra proga melstis, prašant pažadėtos pagalbos. Kiekviena nepasiekta pergalė yra proga maldai, prašant atleidimo ir Dievo palaiminimo, kad asmeninių silpnybių pažinimo pamoka būtų taip giliai pajausta, jog kitame panašiame išbandyme galėtume greitai ieškoti ir pasinaudoti pažadėta pagalbos malone. Kiekviena pergalė nugalint save yra proga melstis, kad nebūtume arogantiški ir pasipūtę, bet būtume nuolankūs ir budrūs, kai kitą kartą puls didysis priešininkas. Kiekvienas patarnavimas Tiesos labui tampa proga maldai ir dėkojimui už mums suteiktą privilegiją tarnauti Didžiajam Karaliui ir galbūt kentėti Jo reikalo labui. Taip pat tai tampa priežastimi prašymo kitų tarnybos galimybių ir malonių, kad galėtume visa tai išmintingai panaudoti – Z’96, 163 (R 2004).
* * *
Malda – tai nuoširdus, išsakytas arba neišsakytas, širdies noras, einantis pas Dievą dėl gerų dalykų. Jeigu norime gauti atsakymą į mūsų prašymus, turime ištvermingai laukti ir pastoviai kreipti dėmesį į tai, ar dalykai, kurių prašome, priežastys, kurios skatina prašyti ir būdas, kokiu prašome, gali būti priimtinas Dievui. Dėkingumas už jau gautas malones turi sudaryti didesniąją dalį mūsų maldų – P’36, 79.
Paralelinės citatos: Pr. 32:24-28; 1 Kron. 16:11,35; Ps. 145:18; Lk. 11:1-13; 18:1-7; Ef. 5:4,19,20; 6:18,19; Flp. 4:6; 1 Tes. 5:17,18; 1 Tim. 2:1,8; Hbr. 4:16; Jok. 5:16; Judo 20; Apr. 5:8; 8:3,4; Mt. 26:41; Apd. 20:28-31; 1 Pet. 1:13,17; 4:7; Kol. 3:15-17.
Giesmės: 35, 9, 37, 176, 199, 239, 323 / 57, 475, 433.
Poems of Dawn, 115; Wiersze brzasku, 107: Melskis be perstojo.
Tower Reading: Z’15, 154; (R 5692).
Klausimai: Ar ši savaitė buvo pilna budrumo ir dėkingumo maldoje? Kaip tai įvyko? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 12Savo ištverme išlaikykite savo sielas – Lk. 21:19.
Apaštalas sako: „Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir pabaigti, kuriems nieko netrūksta”. Todėl yra aišku, kad ši kantrybė apima savyje ir kitas charakterio malones – turi jas tam tikrame laipsnyje. Viešpaties žmonių tikėjimas turi eiti pirma kantrybės, o jų kantrybės dydis paprastai parodo jų tikėjimo dydį. Jei kuris krikščionis yra nekantrus ir neramus, tai aiškiai jam trūksta tikėjimo Viešpačiu, nes priešingu atveju jis sugebėtų ilsėtis, pasitikėti Viešpaties maloningais pažadais ir laukti, kada jie išsipildys. Panaudojęs išmintingą uolumą, darbštumą ir savo energiją, jis turėtų būti patenkintas, kad darbo rezultatus, išsipildymo laiką ir valandas paliks Viešpačiui – Z’03, 361 (R 3245).
* * *
Šis tekstas turėtų būti išverstas taip: „Savo kantrybėje išsaugokite savo sielas“. Šioje eilutėje žodis
„kantrybė” graikiškame tekste reiškia
pastovumą, tvirtumą, o ne ilgą
iškentėjimą, pakantumą. Kantrybė tai charakterio jėga, kurios pagalba su ištverme teisingai elgdamiesi, ramiai ir linksmai pakeldami sunkumus, skubame į priekį darydami gera, tuo pačiu metu stiprindami savo savikontrolę. Šio apibrėžimo dėka, ši eilutė tampa aiški. Jėzaus priminimas skatina mus skubėti į priekį, džiaugsmingai pakeliant sunkumus, sutinkamus mūsų teisingame elgesyje darant gera. Vien tik taip darydami galėsime išsaugoti savo dvasinį gyvenimą – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Raudos 3:26,27; Lk. 8:15; Rom. 2:7; 5:3,4; 12:12; 15:4,5; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8.
Giesmės: 267, 25, 57, 134, 307, 179, 200 / 313, 365, 468.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’13, 312; (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
