Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – malonumai per amžius – Ps. 16:11.
Viešpaties akivaizdoje, nepriklausomai nuo to, kur mes esame, visada yra džiaugsmo pilnatvė. Vis daugiau tobulinkime Viešpaties pažinimą, artėdami prie Jo maldoje, Jo brangaus Žodžio studijavime, medituodami apie Jo gerumą, apvaizdos rūpestį, apie aiškiai parodytas Jo malones mūsų asmeniniuose išbandymuose ir apie visus Jo brangius pažadus, kurie taip, kaip amen, yra Kristuje. „Artinkitės prie Dievo, tai Jis artinsis prie jūsų” (Jok. 4:8), apreikš jums Pats Save ir apsigyvens jumyse. Iš tikrųjų, ta yra Dievo valia, kad visi Jo vaikai būtų laimingi Jame, kad visada džiaugtųsi. O jeigu kas nepatiria to palaiminimo, tas gyvena žemiau savo privilegijų – Z’96, 54 (R 1948).
* * *
Suprantame, kad Dievo veidas reiškia Dievo malonę mūsų dabartinėse aukojimo ir būsimosiose garbės sąlygose. Džiaugsmo pilnatvė, tai yra aukščiausias džiaugsmo laipsnis, kokį kas gali pasiekti, yra privilegija kiekvienos iš tų dviejų malonės sąlygų. O Kristaus klasė, kuri džiaugiasi Jo didžiausia malone, yra palaiminta amžinais malonumais, amžina laime – P’36, 78.
Paralelinės citatos: Apd. 2:28; Pat. 4:18; 1 Jn. 3:2; Mt. 5:8; Ps. 17:15; 36:8; Hbr. 12:2; Lk. 14:14; Jn. 6:39,40,44,54; 14:2,3,19; Apd. 2:26-28; 26:6,7; 1 Kor. 15:40-57; 2 Kor. 5:1-5; Flp. 3:10,11,21; Apr. 20:4,6.
Giesmės: 179, 32, 109, 273, 201, 176, 58 / 379, 373, 370a.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Jo valia, ne mano, teįvyksta.
Tower Reading: Z’96, 53; (R 1948).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kaip jį panaudojau savo kasdieniniame gyvenime? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
