Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – malonumai per amžius – Ps. 16:11.
Viešpaties akivaizdoje, nepriklausomai nuo to, kur mes esame, visada yra džiaugsmo pilnatvė. Vis daugiau tobulinkime Viešpaties pažinimą, artėdami prie Jo maldoje, Jo brangaus Žodžio studijavime, medituodami apie Jo gerumą, apvaizdos rūpestį, apie aiškiai parodytas Jo malones mūsų asmeniniuose išbandymuose ir apie visus Jo brangius pažadus, kurie taip, kaip amen, yra Kristuje. „Artinkitės prie Dievo, tai Jis artinsis prie jūsų” (Jok. 4:8), apreikš jums Pats Save ir apsigyvens jumyse. Iš tikrųjų, ta yra Dievo valia, kad visi Jo vaikai būtų laimingi Jame, kad visada džiaugtųsi. O jeigu kas nepatiria to palaiminimo, tas gyvena žemiau savo privilegijų – Z’96, 54 (R 1948).
* * *
Suprantame, kad Dievo veidas reiškia Dievo malonę mūsų dabartinėse aukojimo ir būsimosiose garbės sąlygose. Džiaugsmo pilnatvė, tai yra aukščiausias džiaugsmo laipsnis, kokį kas gali pasiekti, yra privilegija kiekvienos iš tų dviejų malonės sąlygų. O Kristaus klasė, kuri džiaugiasi Jo didžiausia malone, yra palaiminta amžinais malonumais, amžina laime – P’36, 78.
Paralelinės citatos: Apd. 2:28; Pat. 4:18; 1 Jn. 3:2; Mt. 5:8; Ps. 17:15; 36:8; Hbr. 12:2; Lk. 14:14; Jn. 6:39,40,44,54; 14:2,3,19; Apd. 2:26-28; 26:6,7; 1 Kor. 15:40-57; 2 Kor. 5:1-5; Flp. 3:10,11,21; Apr. 20:4,6.
Giesmės: 179, 32, 109, 273, 201, 176, 58 / 379, 373, 370a.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Jo valia, ne mano, teįvyksta.
Tower Reading: Z’96, 53; (R 1948).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kaip jį panaudojau savo kasdieniniame gyvenime? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
