Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingą teisumo vaisių auklėtiniams – Hbr. 12:11.
Veikiama tokios disciplinos siela pribręsta atsidavusiam paklusnumui, ramiai sakydama: „Aš galiu viską atlikti, viską pakelti per Kristų, kuris mane stiprina”. Ir palengva, kai senosios prigimties šlakas būna naikinamas, o auksas tampa kaskart vis labiau matomas, taip ir tos brangios sielos kaskart darosi vis brangesnės jas mylinčiam Viešpačiui. Šios sielos tampa Jam tiek brangios, kad kiekviename sielvarte yra arti jų Savo palaikančia malone ir savo padrąsinančiu buvimu. Pati giliausia liūdesio tamsa tampa prisiminimais labiausiai pašvęstų poilsio akimirkų, kur Aušrinė Žvaigždė spindi ryškiausiai – Z’96, 44 (R 1943).
* * *
Žodį „baudimas” suprantame kaip Dievo disciplinarines priemones, kurios nei vieno nedžiugina baudimo metu, bet veikiau liūdina. Tačiau tie, kurie tinkamai pasiduoda šiems pabaudimams, jų dėka duoda vaisių, ramiai tobulėdami į Kristaus panašumą – P’32, 62.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 10:13; Hbr. 10:32-34; Jobo 5:17; Pat. 3:11,12; Ps. 94:12; 119:75; Jok. 1:12; Apr. 3:19; Apd. 14:22; 1 Pet. 5:9; Jok. 3:18.
Giesmės: 307, 216, 220, 228, 328, 197, 126 / 321, 313, 345.
Poems of Dawn, 187; Wiersze brzasku, 179: Gyvenimo audros praeina.
Tower Reading: Z’12, 388; (R 5147).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su pabaudimu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo to pasekmės?