Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingą teisumo vaisių auklėtiniams – Hbr. 12:11.
Veikiama tokios disciplinos siela pribręsta atsidavusiam paklusnumui, ramiai sakydama: „Aš galiu viską atlikti, viską pakelti per Kristų, kuris mane stiprina”. Ir palengva, kai senosios prigimties šlakas būna naikinamas, o auksas tampa kaskart vis labiau matomas, taip ir tos brangios sielos kaskart darosi vis brangesnės jas mylinčiam Viešpačiui. Šios sielos tampa Jam tiek brangios, kad kiekviename sielvarte yra arti jų Savo palaikančia malone ir savo padrąsinančiu buvimu. Pati giliausia liūdesio tamsa tampa prisiminimais labiausiai pašvęstų poilsio akimirkų, kur Aušrinė Žvaigždė spindi ryškiausiai – Z’96, 44 (R 1943).
* * *
Žodį „baudimas” suprantame kaip Dievo disciplinarines priemones, kurios nei vieno nedžiugina baudimo metu, bet veikiau liūdina. Tačiau tie, kurie tinkamai pasiduoda šiems pabaudimams, jų dėka duoda vaisių, ramiai tobulėdami į Kristaus panašumą – P’32, 62.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 10:13; Hbr. 10:32-34; Jobo 5:17; Pat. 3:11,12; Ps. 94:12; 119:75; Jok. 1:12; Apr. 3:19; Apd. 14:22; 1 Pet. 5:9; Jok. 3:18.
Giesmės: 307, 216, 220, 228, 328, 197, 126 / 321, 313, 345.
Poems of Dawn, 187; Wiersze brzasku, 179: Gyvenimo audros praeina.
Tower Reading: Z’12, 388; (R 5147).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su pabaudimu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo to pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 5Pagalvokite gi apie Tą, kuris iškentėjo nuo nusidėjėlių tokį pasipriešinimą Sau, kad nepailstumėte ir nenusimintumėte – Hbr. 12:3.
O, kiek daug tarp tikrų Dievo vaikų yra pavargusių, dvasiškai nusilpusių, ir jiems gresia pavojus prarasti aukščiausią apdovanojimą, nes nustojo mąstyti, studijuoti,
nebežiūri ir nebekreipia dėmesio į Viešpatį ir į tai, kaip Jis ištikimai iškentėjo pasipriešinimą ir opoziciją! Jeigu jie
atkreiptų dėmesį į Jo tobulumą ir tai, kad parodyta Jo šviesa švietė tamsoje ir buvo neįvertinta, tai galime tikėtis, kad šviesa, kuri šviečia tarp tikrų Dievo vaikų, taip pat bus neįvertinta. Jeigu jie
atkreiptų dėmesį į tai, jog Viešpats visais atžvilgiais kentėjo nepelnytai ir dėl teisybės, ir tada apsvarstytų savo netobulą elgesį, lydimą net ir pačių geriausių ketinimų, tai jie sustiprėtų, nešdami vargus kaip tikri kareiviai, nepavargtų, darydami gerą ir nesusilpnėtų patirdami opoziciją – Z’04, 38 (R 3312).
* * *
Mūsų Viešpats Savo misijos ir kentėjimų metu iš Savo priešų patyrė opoziciją ir pasipriešinimą, parodytą kaip žodžiais, taip ir darbais. Jis noriai, su didele kantrybe ir ištvermingai atlaikė šiuos prieštaravimus. Neleido, kad kentėjimai susilpnintų Jo nepajudinamą tikslą vykdyti Tėvo valią ir pasiekti bėgimo tikslą. Vienas iš geriausių būdų sėkmingai pakelti panašius išmėginimus, kuriuos turi pergyventi visi Dievui ištikimi, yra pastovus ir pamaldus apmąstymas apie mūsų brangaus Atpirkėjo elgesį gausybės prieštaravimų metu, kuriuos paruošė nusidėjėliai. Tai mus ne tik apsaugos nuo nusilpimo, kovojant gerąją tikėjimo kovą, bet kartu mus ir pastiprins, bei paragins kovoti šią kovą net iki galutinės ir šlovingos pergalės – P’33, 147.
Paralelinės citatos: Mt. 10:24,25; Jn. 15:20-24; Mt. 27:24-31,38-44; Lk. 4:28,29; Flp. 2:6-8; 1 Pet. 2:21-23; 4:1; Ps. 31:22; Iz. 35:3,4.
Giesmės: 299, 167, 168, 276, 93, 179, 305 / 109, 5, 345.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul abejonės tavęs neslegia.
Tower Reading: Z’11, 122; (R 4802).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
