Vien tai darau – Flp. 3:13.
Reikia pastebėti, kad Apaštalas turėjo tik vieną tikslą – „Vien tai darau”. Jis nesistengė daryti daugelio darbų; ir jei taip būtų daręs, be abejo, būtų patyręs nesėkmę. Apaštalas pašventė savo gyvenimą tam vienam tikslui, prie kurio buvo pakviestas, todėl iki pat savo gyvenimo pabaigos atmetė visus kitus siekius. Jis darė tai žinodamas, kad jo pasirinktas elgesio būdas visą gyvenimą duos tik tam tikrus praradimus, trūkumus, sunkų triūsą, rūpesčius, persekiojimus ir pastovias pajuokas. Siekdamas to vienintelio tikslo, jis buvo išlaisvintas nuo daugelio pagundų, kurios galėjo nukreipti jį nuo to vienintelio tikslo prie noro mėgautis kai kuriais šio gyvenimo gerais dalykais arba siekti kai kurių jo apgaulingų iliuzijų – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Apaštalas Paulius yra mums pavyzdžiu, kaip turėtume išsirinkti vieną tikslą. Galime būti tikri, kad turėdamas daug įvairių sugebėjimų, turėjo atsispirti įvairaus pobūdžio prašymams, potraukiams, žavingoms vilionėms, norinčioms nuvesti jį į šalį domėtis visai kitais dalykais, nei tuo vienu vieninteliu jo gyvenimo tikslu. Apaštalo tvirtumas, atsisakant nukreipti savo veiklą nuo šio vienintelio tikslo, sukelia mums nuostabą ir norą sekti šiuo pavyzdžiu. Mes negalime būti universaliais žmonėmis, siekiančiais pirmumo visose srityse. Tvirtindami, kad
„akmuo, kuris judinamas, neapauga samanomis”, stenkimės visą mūsų energiją panaudoti tam, kad galėtume pasiekti šį vieną tikslą – padaryti mūsų pašaukimą ir išrinkimą tikru – P’30, 78.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 2:2: Mt. 10:42; Lk. 9:51,61,62; Mk. 10:45; Jn. 4:31-38; Apd. 1:14; 2:1,46; 4:24,32; 5:12; 21:10-15; Rom. 15:5,6; 2 Kor. 13:11; Flp. 1:27; 3:18.
Giesmės: 130, 136, 78, 1, 8, 160, 267 / 13, 24, 318.
Poems of Dawn, 270; Wiersze brzasku, 251: Retrospekcija.
Tower Reading: Z’01, 6; (R 2753).
Klausimai: Ar aš turiu vieną tikslą? Koks yra mano tikslas? Kaip jį parodau?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 10Jokia nešvanki kalba teneišeina iš jūsų burnos, tik tokia, kuri tinka reikiamam ugdymui, kad duotų naudos klausytojams – Ef. 4:29.
Žmogus, turintis blogą polinkį apkalboms, remiasi savo sąžine tvirtindamas, kad visada reikia sakyti tiesą ir teisinasi, kad Dievas visai negalvojo, jog tiesos sakymas yra apkalba, bet, kai smerkė apkalbą ir šmeižtą, kaip kūno ir šėtono darbus, tai Dievas turėjo mintyje apgaulingus, neteisingus pasakymus. Tokia nuomonė yra labai klaidinga. Apkalba yra apkalba, nesvarbu, ar būtų sakoma tiesa ar apgaulė, ir tai pripažįsta ne tik Dievo įstatymas, bet taip pat ir civilizuotų žmonių įstatymai. Apkalba yra visa tai, kas kalbama norint kitam pakenkti, visai nežiūrint į tai, ar tai yra tiesa ar apgaulė, o žmonių įstatymai sutinka su Dievo įstatymu, kad toks kenkimas kitam yra blogis – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Sugadintam žmonių bendravimui turi įtakos kiekviena kalba, kurios polinkis yra žeminti kitus fiziniu, protiniu, moraliniu ir religiniu atžvilgiu. Tiek daug yra tokių kalbų, kad pasipriešindami joms turime būti budrūs ir atremti jų įtakas. Būdami žemės druska, turėtume išsakyti tik tokias mintis, kurios turi stiprinančią, atgaivinančią, apsaugojančią įtaką mūsų žmogiškiems kūnams, protams ir širdims. Žodžiai turi didžiausią galią pasaulyje, bet patys galingiausi ir turintys didžiausią įtaką yra tie žodžiai, kurie išreiškia Dievo mintis. Kiek tai yra įmanoma, kalbėkime tik Dievo mintis, kurios taps palaima visoms gerai nusiteikusioms, paruoštoms širdims – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Ps. 5:9; 52:2; 73:7-9; 1 Kor. 15:33; Ef. 5:3,4;Kol. 3:8; 4:6; 1 Tes. 5:11; Kol. 3:16; Įst. 6:6,7; Mal. 3:16,17; Pat. 15:7;Mt. 12:36,37; Tit. 3:2; Jok. 3:2-8; 4:11; 1 Pet. 2:1.
Giesmės: 116, 154, 275, 122, 49, 44, 296 / 470, 474, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Mūsų artimas draugas Jėzus. Tower Reading: Z’11, 62; (R 4770).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę kalbėjau? Kodėl taip kalbėjau?Kokios buvo viso to pasekmės?
