Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs – Flp. 3:13.
Jeigu kuris nors žmogus mano, kad jau pasiekė pakankamą dvasios būseną, tai nuo tos valandos prasideda jo dvasinis puolimas. Jokiu pasiekimu neturi pasitenkinti nuoširdus Kristaus pasekėjas, kuris stropiai stengiasi sekti Tobulą Pavyzdį. Ir tik tada, kai nukreipiame akis nuo Kristaus, pradedame rodyti pasitenkinimą savimi, nes jei žiūrime į tą Paveikslą, mūsų trūkumai visada krinta į akis. O kada širdies puikybėje ir pasididžiavime nebematome savo silpnybių, tai jas dar greičiau pamato kiti. Krikščionis gali pasitenkinti vien tik tuo, kad pastoviai gali augti į Kristaus panašumą – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Viešpats pakvietė Paulių, kad sunkiausiuose išbandymuose galėtų pasiekti ir išlaikyti charakterį, panašų į Kristaus. Rašydamas šiuos žodžius Paulius dar neturėjo taip sukristalizuoto charakterio. Daugelis būtų patenkintais turėdami išugdytą charakterį mažesniame lygyje, nei turėjo Paulius. Tačiau ne taip buvo su Apaštalu, kurio blaivus savęs įvertinimas leido nuolankiai pripažinti savo trūkumus ir stengtis pasiekti bei išlaikyti savo idealą – P’36, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 25:5; Ps. 131:1; Pat. 15:33; Iz. 57:15; Jer. 45:5; Mich. 6:8; Mt. 5:3; 23:12; Lk. 10:21; 17:10; Rom. 12:3,10,16; 1 Kor. 13:4; 9:24-27; 15:58; Flp. 1:21; Rom. 7:1; 2 Kor. 7:1; Hbr. 5:14.
Giesmės: 266, 114, 192, 198, 196, 201, 315 / 417, 58, 342.
Poems of Dawn, 130; Wiersze brzasku, 122: Nenusilpk kovoje.
Tower Reading: Z’12, 255; (R 5080).
Klausimai: Kokius išbandymus, susijusius su šiuo tekstu, man atnešė ši savaitė? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 13Taigi, Kristaus reikalui mes einame pasiuntinių pareigas – 2 Kor. 5:20.
Jeigu mes, kaip krikščionys, visuomet atsimintumėm šiuos Apaštalo žodžius, jie mums būtų labai vertingi ir tikrai padėtų pakeisti mūsų charakterį! Kokia tai būtų didelė pagalba naujai prigimčiai kovoje su žemais ir niekingais polinkiais senos prigimties, kurios atsisakėme ir pripažinome dabartiniu metu esant mirusia! „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai”, sako Apaštalas. Nors mes ir gyvename šiame pasaulyje, tačiau nesame iš jo, bet savo priklausomumą ir pilietybę perkėlėme į Dievo Karalystę Ir šiuo metu, būdami paskirti Jo Karalystei, nors vis dar gyvename šiame pasaulyje tarp svetimšalių ir svetimų, tačiau būdami tos Karalystės atstovais ir ambasadoriais, turime įvertinti aukštas pareigas, vertę ir garbingumą šių pareigų bei atsakomybės svarbą ir visada atsiminti Apaštalo žodžius: „ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu” – Z’04, 72 (R 3329).
* * *
Dievas yra teisėtas žemės Karalius, nors Jo skeptras, dėl uzurpacijos, dabar yra šėtono rankose. Dievas renka savo ištikimuosius, kad būtų Jo ambasadoriais ir veiktų kaip Kristaus įgalioti skelbėjai. Būdami tokiais, mes reikalaujame šėtono išlaisvinti dabartinius ir būsimus Dievo žmones bei ruošiamės jų išlaisvinimui. Panašiai pranešame ir kitiems, kad Karalystė perkeliama iš šėtono valdžios, o atiduodama Kristui. Šios pareigos yra labai garbingos ir iš mūsų pusės reikalauja tokio takto, taurumo, gero, tinkamo elgesio, reikalingo šioms pareigoms, kad visi teisingai mąstantys žmonės turėtų tai gerai suprasti. Ir jeigu žemiški ambasadoriai elgiasi taip, kad atneštų garbę savo kraštui, tai tuo labiau mes taip turime elgtis – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 33:23; Mal. 2:6,7; 2 Kor. 3:6,9; 6:1; Ef. 6:20; 1 Sam. 2:35; 12:8; Ezr. 7:10; Iz. 52:1-12; Jer. 20:9; Ezech. 34; Mt. 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 10:1-15; Apd. 20:22-24; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 2:2.
Giesmės: 116, 70, 164, 210, 260, 272, 275 / 66, 456, 374.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 67: Amen, Amen. Tower Reading: Z’04, 71; (R 3329).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau Kristaus ambasadoriumi? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
