Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs – Flp. 3:13.
Jeigu kuris nors žmogus mano, kad jau pasiekė pakankamą dvasios būseną, tai nuo tos valandos prasideda jo dvasinis puolimas. Jokiu pasiekimu neturi pasitenkinti nuoširdus Kristaus pasekėjas, kuris stropiai stengiasi sekti Tobulą Pavyzdį. Ir tik tada, kai nukreipiame akis nuo Kristaus, pradedame rodyti pasitenkinimą savimi, nes jei žiūrime į tą Paveikslą, mūsų trūkumai visada krinta į akis. O kada širdies puikybėje ir pasididžiavime nebematome savo silpnybių, tai jas dar greičiau pamato kiti. Krikščionis gali pasitenkinti vien tik tuo, kad pastoviai gali augti į Kristaus panašumą – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Viešpats pakvietė Paulių, kad sunkiausiuose išbandymuose galėtų pasiekti ir išlaikyti charakterį, panašų į Kristaus. Rašydamas šiuos žodžius Paulius dar neturėjo taip sukristalizuoto charakterio. Daugelis būtų patenkintais turėdami išugdytą charakterį mažesniame lygyje, nei turėjo Paulius. Tačiau ne taip buvo su Apaštalu, kurio blaivus savęs įvertinimas leido nuolankiai pripažinti savo trūkumus ir stengtis pasiekti bei išlaikyti savo idealą – P’36, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 25:5; Ps. 131:1; Pat. 15:33; Iz. 57:15; Jer. 45:5; Mich. 6:8; Mt. 5:3; 23:12; Lk. 10:21; 17:10; Rom. 12:3,10,16; 1 Kor. 13:4; 9:24-27; 15:58; Flp. 1:21; Rom. 7:1; 2 Kor. 7:1; Hbr. 5:14.
Giesmės: 266, 114, 192, 198, 196, 201, 315 / 417, 58, 342.
Poems of Dawn, 130; Wiersze brzasku, 122: Nenusilpk kovoje.
Tower Reading: Z’12, 255; (R 5080).
Klausimai: Kokius išbandymus, susijusius su šiuo tekstu, man atnešė ši savaitė? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 15Todėl: „išeikite iš jų ir atsiskirkite, – sako Viešpats, – ir nepalieskite to, kas netyra; tada jus priimsiu“ – 2 Kor. 6:17.
Tie, kurie sąžiningai gyvena dvasiniuose dalykuose atsiskyrę nuo pasaulio, o broliais laiko tik tuos, kurie pripažįsta širdies apipjaustymą ir yra priimti į Dievo šeimyną, susidurs su opozicija moralistų, liberalų ir aukštųjų kritikų, o taip pat su daugybe žmonių, kurie neapkenčia šviesos, kadangi ji pasmerkia jų tamsumą – doktrininį ir kitokį. Tačiau, tai yra vienintelis geras ir saugus elgesio būdas. Daug geriau būtų, jei vien tik tikrieji Izraelitai būtų pripažinti broliais, ir taip būtų atskiriami tikrieji kviečiai nuo raugių – Z’99, 203 (R 2510).
* * *
Dievo valia yra ta, kad Jo žmonės būtų atskirti nuo visų įsipareigojimų, bendradarbiavimo ir simpatizavimo institucijoms ir jų taikomai praktikai, kokias jos naudoja, nes yra šėtono kontrolėje ir turi jo dvasią, kad nebendradarbiautų su jomis. O tai reiškia, kad turime „atsiskirti” nuo visų žmonių, kurie sąmoningai, ar jiems nežinant, yra šėtono tarnai, atsiskirti nuo jų dvasios ir, kiek tai yra įmanoma, nesusivienyti su jais. Tokiu būdu labiau išvengsime susitepimo viskuo, kas nešvaru. Na ir kas, kad kartais turime pasilikti vieniši? Galime nebent pasiguosti ta mintimi, kad ir Viešpats turėjo tokius pačius išbandymus, kad Dievas mus priima ir lydi mus. O tai atlyginimas už visus mūsų nuostolius – P’32, 136.
Paralelinės citatos: Sk. 16:21,26; Ezr. 10:11; Ps. 50:5; Pat. 9:6; Iz. 8:11; 52:11; Jer. 51:6,9; Apd. 2:40; 2 Kor. 6:14-16; Ef. 5:11; Apr.18:4.
Giesmės: 196, 213, 226, 299, 303, 305, 145 / 373, 442, 415.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 192: Saldi poilsio diena. Tower Reading: Z’15, 230; (R 5737).
Klausimai: Ar šią savaitę manyje buvo atliekamas apvalymo darbas? Kaip? Su kokiomis pasekmėmis?
