Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs – Flp. 3:13.
Jeigu kuris nors žmogus mano, kad jau pasiekė pakankamą dvasios būseną, tai nuo tos valandos prasideda jo dvasinis puolimas. Jokiu pasiekimu neturi pasitenkinti nuoširdus Kristaus pasekėjas, kuris stropiai stengiasi sekti Tobulą Pavyzdį. Ir tik tada, kai nukreipiame akis nuo Kristaus, pradedame rodyti pasitenkinimą savimi, nes jei žiūrime į tą Paveikslą, mūsų trūkumai visada krinta į akis. O kada širdies puikybėje ir pasididžiavime nebematome savo silpnybių, tai jas dar greičiau pamato kiti. Krikščionis gali pasitenkinti vien tik tuo, kad pastoviai gali augti į Kristaus panašumą – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Viešpats pakvietė Paulių, kad sunkiausiuose išbandymuose galėtų pasiekti ir išlaikyti charakterį, panašų į Kristaus. Rašydamas šiuos žodžius Paulius dar neturėjo taip sukristalizuoto charakterio. Daugelis būtų patenkintais turėdami išugdytą charakterį mažesniame lygyje, nei turėjo Paulius. Tačiau ne taip buvo su Apaštalu, kurio blaivus savęs įvertinimas leido nuolankiai pripažinti savo trūkumus ir stengtis pasiekti bei išlaikyti savo idealą – P’36, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 25:5; Ps. 131:1; Pat. 15:33; Iz. 57:15; Jer. 45:5; Mich. 6:8; Mt. 5:3; 23:12; Lk. 10:21; 17:10; Rom. 12:3,10,16; 1 Kor. 13:4; 9:24-27; 15:58; Flp. 1:21; Rom. 7:1; 2 Kor. 7:1; Hbr. 5:14.
Giesmės: 266, 114, 192, 198, 196, 201, 315 / 417, 58, 342.
Poems of Dawn, 130; Wiersze brzasku, 122: Nenusilpk kovoje.
Tower Reading: Z’12, 255; (R 5080).
Klausimai: Kokius išbandymus, susijusius su šiuo tekstu, man atnešė ši savaitė? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
