Viešpatie, išmokyk mus melstis – Lk. 11:1.
Trumpai pasakius, kad mūsų maldas Dievas galėtų priimti, jos turi parodyti pasitikintį tikėjimą, meilės pilną įvertinimą ir pagarbą, pilną pritarimą Dievo Planui, atsidavimą Dievo valiai, toliau, vaikišką priklausomumą ir atsidavimą Dievui, pripažinimą savo nuodėmių ir ydų bei troškimą gauti atleidimą, o taip pat nuolankų troškimą Dievo vadovavimo, apsaugos ir globos. Ne visuomet tai galėsime išreikšti žodžiais, tačiau žmogaus širdies laikysena turėtų būti bent tokia.
„Malda tai nuoširdus sielos troškimas, išsakytas arba neišsakytas” – Z’95, 213 (R 1864).
* * *
Mums reikalingos Viešpaties instrukcijos, kad galėtume tinkamai melstis. Be Jo instrukcijų nežinotume ko prašyti, kodėl prašyti ir kaip prašyti. Taigi, būtina artėti prie Jo su nuolankiais prašymais, kad mus pamokintų, kaip turime melstis. Būtų gerai, jei mes parodytume, jog esame gabūs mokiniai, taip kaip ir Jis yra gabus maldos Mokytojas. Jis aiškiai parodys maldos rūšis, elementus, paskatas, tikslus, sąlygas, būdus jos tobulinimui, jos suvaldymą, jos išreiškimo būdus ir rezultatus – P’26, 76.
Paralelinės citatos: Ps. 5:2-4; 42:9; 109:4; 116:2; Dan. 6:10; Mt. 6:5-15; Lk. 2:37; 18:1-13; Apd. 6:4; 10:2,9; Rom. 1:9; 12:12; Ef. 1:15,16; Kol. 1:9; 1 Tes. 3:10; 5:17; 1 Tim. 5:5; 2 Tim. 1:3.
Giesmės: 323, 324, 35, 239, 1, 273, 56 / 346, 392, 439.
Poems of Dawn, 116; Wiersze brzasku, 108: Bendravimas su mūsų Tėvu.
Tower Reading: Z’16, 19; (R 5832).
Klausimai: Ar šią savaitę išmokau geriau melstis? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
