Viešpatie, išmokyk mus melstis – Lk. 11:1.
Trumpai pasakius, kad mūsų maldas Dievas galėtų priimti, jos turi parodyti pasitikintį tikėjimą, meilės pilną įvertinimą ir pagarbą, pilną pritarimą Dievo Planui, atsidavimą Dievo valiai, toliau, vaikišką priklausomumą ir atsidavimą Dievui, pripažinimą savo nuodėmių ir ydų bei troškimą gauti atleidimą, o taip pat nuolankų troškimą Dievo vadovavimo, apsaugos ir globos. Ne visuomet tai galėsime išreikšti žodžiais, tačiau žmogaus širdies laikysena turėtų būti bent tokia.
„Malda tai nuoširdus sielos troškimas, išsakytas arba neišsakytas” – Z’95, 213 (R 1864).
* * *
Mums reikalingos Viešpaties instrukcijos, kad galėtume tinkamai melstis. Be Jo instrukcijų nežinotume ko prašyti, kodėl prašyti ir kaip prašyti. Taigi, būtina artėti prie Jo su nuolankiais prašymais, kad mus pamokintų, kaip turime melstis. Būtų gerai, jei mes parodytume, jog esame gabūs mokiniai, taip kaip ir Jis yra gabus maldos Mokytojas. Jis aiškiai parodys maldos rūšis, elementus, paskatas, tikslus, sąlygas, būdus jos tobulinimui, jos suvaldymą, jos išreiškimo būdus ir rezultatus – P’26, 76.
Paralelinės citatos: Ps. 5:2-4; 42:9; 109:4; 116:2; Dan. 6:10; Mt. 6:5-15; Lk. 2:37; 18:1-13; Apd. 6:4; 10:2,9; Rom. 1:9; 12:12; Ef. 1:15,16; Kol. 1:9; 1 Tes. 3:10; 5:17; 1 Tim. 5:5; 2 Tim. 1:3.
Giesmės: 323, 324, 35, 239, 1, 273, 56 / 346, 392, 439.
Poems of Dawn, 116; Wiersze brzasku, 108: Bendravimas su mūsų Tėvu.
Tower Reading: Z’16, 19; (R 5832).
Klausimai: Ar šią savaitę išmokau geriau melstis? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 5Pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jo karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna – Giesmių giesmė 8:6.
Pavydas yra vienas iš didžiųjų priešų, su kuriuo susiduria kiekvienas krikščionis. Šį priešą, kaip Dievo, žmogaus ir kiekvieno gero principo priešininką, turime nužudyti iš karto, kai tik jį pastebime. Kokiame laipsnyje, net ir laikinai apsigyvenęs pavydas sutepė mūsų širdį – tokiame laipsnyje turime ir apsivalyti, panaudodami šventumo ir meilės dvasią. Pavydas jau pats savyje yra negailestingas ir žiaurus siaubūnas, bet negana to, jo nuodingos iltys padaro neišvengiamą skausmą ir kančią kitiems, atneša nelaimę ir galiausiai sunaikina tuos, kurie šį siaubūną prie savęs prisileidžia. Pavydas yra nuodėmė ir blogis mintyse, kuris gali greitai nuvesti iki nuodėmės ir blogio elgesyje. Jeigu protas jau kartą buvo apnuodytas pavydu, tuomet tik su dideliu vargu galėsime pilnai nuo jo apsivalyti, kadangi pavydas labai greitai viskam aplink save duoda savąjį atspalvį ir bruožą – Z’03, 330 (R 3231).
* * *
Šeolis, ta mirties būsena, yra žiauri ta prasme, jog be gailesčio jausmų naikina savo aukas ir taip negailestingai nugramzdina liūdesyje tuos, kurie tas aukas myli. Šeolis yra žmonijos priešas, triumfuojantis žmonijos giminės akivaizdoje. Ir niekas, tik šeolio sunaikinimas, tegalės išlaisvinti jo aukas iš jo valdžios galios. Pavydas yra panašus į
šeolį. Jis naikina laimę visų tų asmenų, kurių atžvilgiu pasireiškia ir dažnai pačius tuos asmenis. Jeigu turime šį bruožą savo širdyse, galime būti tikri, kad skriaudžiame kitus ir kenkiame sau. Su tuo blogiu turime nepermaldaujamai kovoti, kol jį nugalėsime, nes priešingu atveju, pavydas tikrai mus sunaikins, nepalikdamas išsilaisvinimo galimybės – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Pat. 6:34; 27:4; Pam. 4:4; Iš. 20:5; 34:14; 2 Kor.11:2; Dan. 6:3-5; Jok. 3:14,16; Pr. 4:5,6,8; 37:4-11, 18-28; 1 Sam. 18:8-30;2 Sam. 3:24-27; Lk. 15:25-32.
Giesmės: 183, 333, 139, 167, 172, 195, 322 / 295, 346, 392.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 193: Pasitikėk Manimi. Tower Reading: Z’11, 93; (R 4789).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
