Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu – Jn. 14:21.
Tegul šis nuoširdus dvasinis ryšys ir draugavimas su Kristumi suteikia kiekvienam iš mūsų kas kart vis daugiau Jo dvasios, taip, kad pasaulis sužinotų apie mus, kad „buvome su Jėzumi”. Tegul mūsų malda būna tokia:
Viešpatie Jėzau, būki man meile
Ir gyva, aiškia tikrove!
Tikėjimo akimis būk geriau matomas;
Geriau, nei didelės jūros, kalnai ir uolos.
Už lobius viso pasaulio būki brangesnis,
Už draugystę brangaus brolio būki mielesnis.
– Z’95, 75 (R 1789).
* * *
Mūsų meilės Viešpačiui įrodymas – tai turėjimas ir laikymasis Jo įsakymų. Už tokią meilę Viešpačiui Tėvas ir Sūnus atsilygina. O tai yra todėl, kad Jie įvertina šiuos bruožus mumyse. Tai paskatina Tėvą ir Sūnų suteikti mums papildomų pasitikėjimo ir meilės parodymų, pasiekiančių aukščiausią pakopą būnant nuoširdžioje draugystėje su Tėvu ir Sūnumi. Nuoširdžios draugystės su Tėvu ir Sūnumi pamatas, tai Jų charakterių supratimas ir įvertinimas – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Įst. 30:19,20; Jn. 14:15-17, 22-24; 1 Jn. 2:5; 4:13; 5:3; Pat. 8:17; 23:26; Jn. 15:10,14; 16:27; Hbr. 12:6; Jn. 8:31,32.
Giesmės: 315, 22, 312, 166, 113, 213, 299 / 57, 188a, 353.
Poems of Dawn, 300; Wiersze brzasku, 295: Meistro rankos prisilietimas.
Tower Reading: Z’14, 248; (R 5520).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 22Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu – 1 Kor. 11:31,32.
Mums, krikščionims, savo laimėjimų ir pralaimėjimų pasitikrinimas bei peržiūrėjimas, kada, kaip ir kur tai atsitiko, pastoviai bekovojant su pasauliu, kūnu ir šėtonu, iš tikrųjų bus naudingas visiems, kurie nuoširdžiai ištiria save, kad patiktų Viešpačiui. Dvasiniai Izraelitai kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą turi gyventi arti savo Vyriausiojo Kunigo. Norėdami apsivalyti net nuo mažiausios dėmės mūsų sąžinėje, turime nuolatos prašyti apvalymo pasiremiant brangiu mūsų Atpirkėjo krauju, kad tokiu būdu brangaus Atpirkėjo mums duotas priskirto teisingumo rūbas liktų nesuteptas, kad net mažiausia dėmė būtų nuvalyta ir mes jį turėtume be „dėmės ar raukšlės, ar ko nors panašaus” – Z’03, 3,4 (R 3125).
* * *
Savęs teisimas, tai yra tokia savo elgesio kritika, toks savęs kontroliavimas ir savo elgesio valdymas, kuris padeda išlikti Dievo meilėje. Tie, kurie taip daro, yra ištikimi krikščionys ir jų nereikia pastoviai auklėti baudžiant botagu. Tačiau, jeigu esame apsileidę savęs teisime, tai Viešpats, norėdamas pakeisti mūsų elgesį, stveriasi baudimo rykštės, kad galėtų apsaugoti mus nuo pasmerkimo ir užtikrintų mūsų reformavimą – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jobo 13:23; Ps. 4:4; 19:12; 26:2; 77:6; 119:59; 139:23,24; Jer. 17:9; Rd. 3:40; Ag. 1:7; Mt. 26:22; 1 Kor. 5:7,8; 11:27- 29; 2 Kor. 13:5; Gal. 6:3; Ps. 32:5; 94:12; Hbr. 12:5-13; 1 Pet. 2:20; Apr. 2:5,16; 3:2,3,19.
Giesmės: 130, 78, 13, 82, 1, 105, 154 / 474, 295, 392.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kančią.
Tower Reading: Z’14,247; (R 5519).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau bandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokios buvo pasekmės?
