Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu – Jn. 14:21.
Tegul šis nuoširdus dvasinis ryšys ir draugavimas su Kristumi suteikia kiekvienam iš mūsų kas kart vis daugiau Jo dvasios, taip, kad pasaulis sužinotų apie mus, kad „buvome su Jėzumi”. Tegul mūsų malda būna tokia:
Viešpatie Jėzau, būki man meile
Ir gyva, aiškia tikrove!
Tikėjimo akimis būk geriau matomas;
Geriau, nei didelės jūros, kalnai ir uolos.
Už lobius viso pasaulio būki brangesnis,
Už draugystę brangaus brolio būki mielesnis.
– Z’95, 75 (R 1789).
* * *
Mūsų meilės Viešpačiui įrodymas – tai turėjimas ir laikymasis Jo įsakymų. Už tokią meilę Viešpačiui Tėvas ir Sūnus atsilygina. O tai yra todėl, kad Jie įvertina šiuos bruožus mumyse. Tai paskatina Tėvą ir Sūnų suteikti mums papildomų pasitikėjimo ir meilės parodymų, pasiekiančių aukščiausią pakopą būnant nuoširdžioje draugystėje su Tėvu ir Sūnumi. Nuoširdžios draugystės su Tėvu ir Sūnumi pamatas, tai Jų charakterių supratimas ir įvertinimas – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Įst. 30:19,20; Jn. 14:15-17, 22-24; 1 Jn. 2:5; 4:13; 5:3; Pat. 8:17; 23:26; Jn. 15:10,14; 16:27; Hbr. 12:6; Jn. 8:31,32.
Giesmės: 315, 22, 312, 166, 113, 213, 299 / 57, 188a, 353.
Poems of Dawn, 300; Wiersze brzasku, 295: Meistro rankos prisilietimas.
Tower Reading: Z’14, 248; (R 5520).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 21Mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies – Mt. 11:29.
Tiesa, kad nuolankioje ir romioje širdyje glūdi poilsio paslaptis. Būti romiu, nuolankiu reiškia ugdyti šias malones: kantrybę, nuoširdų paklusnumą Dievo valiai, tvirtą, pastovų pasitikėjimą Jo meile, rūpesčiu, Jo pagrindinių patarimų išmintimi ir Jo padedančia apvaizda. Turime atkakliai, ištvermingai laikytis šio kelio, nepriklausomai, ar turėsime blogą ar gerą reputaciją, palankias ar nepalankias aplinkybes. Mylimieji Dievo vaikai, stenkimės kaskart vis daugiau turėti romios ir nuolankios Kristaus dvasios, priimdami Dievo apvaizdą ir paklusdami Jo įsakymams, paliepimams ir vadovavimui, kaip tai darė Kristus, apsiginklavę stiprybe ir jėga, kurią tik Jis gali ir nori suteikti tiems, kurie ima Jo jungą ant savęs ir mokosi iš Jo – Z’96, 79 (R 1961).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė, kad yra romus, tai norėjo, kad suprastume, jog turėjo nuolankią, paklusnią širdį ir nuolankų protą, todėl sugebėjo mokytis ir pasiduoti Dievo vadovavimui. O kada pasakė, kad yra nuolankios, kuklios širdies, norėjo pasakyti, kad turėjo tinkamą savęs įvertinimo malonę. Šias dvi geras savybes Viešpats siūlo mums kopijuoti. Jei šios dorybės papuošė Jo charakterį, tai tuo labiau papuoš ir mūsų, nors iš prigimties esame silpni ir nukrypstame nuo kelio! Iš Viešpaties galime mokytis šių malonių – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Mt. 7:29; 22:16; 23:8; Jn. 3:2; 13:15; Zach. 9:9; Iz. 50:5,6; 53:7; Mt. 26:49-53; 2 Kor. 10:1; Mt. 9:10; Lk. 22:27; Apd. 8:32,33; Flp. 2:5-8.
Giesmės: 172, 1, 95, 125, 197, 198, 209 / 23, 336, 381.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba.
Tower Reading: Z’96, 78; (R 1961).
Klausimai: Ar šią savaitę mokiausi iš Viešpaties romumo ir nuolankumo? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokie buvo rezultatai?
