Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu – Jn. 14:21.
Tegul šis nuoširdus dvasinis ryšys ir draugavimas su Kristumi suteikia kiekvienam iš mūsų kas kart vis daugiau Jo dvasios, taip, kad pasaulis sužinotų apie mus, kad „buvome su Jėzumi”. Tegul mūsų malda būna tokia:
Viešpatie Jėzau, būki man meile
Ir gyva, aiškia tikrove!
Tikėjimo akimis būk geriau matomas;
Geriau, nei didelės jūros, kalnai ir uolos.
Už lobius viso pasaulio būki brangesnis,
Už draugystę brangaus brolio būki mielesnis.
– Z’95, 75 (R 1789).
* * *
Mūsų meilės Viešpačiui įrodymas – tai turėjimas ir laikymasis Jo įsakymų. Už tokią meilę Viešpačiui Tėvas ir Sūnus atsilygina. O tai yra todėl, kad Jie įvertina šiuos bruožus mumyse. Tai paskatina Tėvą ir Sūnų suteikti mums papildomų pasitikėjimo ir meilės parodymų, pasiekiančių aukščiausią pakopą būnant nuoširdžioje draugystėje su Tėvu ir Sūnumi. Nuoširdžios draugystės su Tėvu ir Sūnumi pamatas, tai Jų charakterių supratimas ir įvertinimas – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Įst. 30:19,20; Jn. 14:15-17, 22-24; 1 Jn. 2:5; 4:13; 5:3; Pat. 8:17; 23:26; Jn. 15:10,14; 16:27; Hbr. 12:6; Jn. 8:31,32.
Giesmės: 315, 22, 312, 166, 113, 213, 299 / 57, 188a, 353.
Poems of Dawn, 300; Wiersze brzasku, 295: Meistro rankos prisilietimas.
Tower Reading: Z’14, 248; (R 5520).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 6Nes visi, kurie Dievo Dvasios vedami, yra Dievo sūnūs – Rom. 8:14.
Dievo Dvasia yra tas kelio vadovas, kuris parodo mums tikrą mūsų širdies būseną ne vien tik mūsų kelionės ir bėgimo pradžioje, bet ir visą laiką iki pat bėgimo pabaigos. Jeigu esame vedami Dievo Dvasios – einame jos rodoma kryptimi ir jei mes to ir siekiame – tada esame Dievo sūnūs. Dievas pripažįsta ir sutinka priimti visus, kurie ateina pas Jį per Kristų, kurie pasitiki Viešpaties Jėzaus nuopelnu ir kurie išlieka tokioje širdies būsenoje – Z’03, 173 (R 3200).
* * *
Šioje eilutėje Dievo Dvasia – tai Dievo charakterio bruožai Jo vaikuose. Dievo charakterio bruožai – tai išmintis, teisingumas, meilė ir jėga, kurie tobulai derinasi vienas su kitu. Visi tie, kurių mintys, priežastys raginančios veikti, žodžiai ir darbai, skatinami ir palaikomi šių charakterio bruožų, yra Dievo paženklinami antspaudu, kaip priklausantys Jam. Šis paženklinimas, tai pats stipriausias galimas paliudijimas, jog jie yra Dievo sūnūs. Kokia nuostabi ir garsi šeima, kurios ženklas ir antspaudas yra Dievo charakteris! – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Iš. 33:13,14; Sk. 9:15-23; 2 Kron. 5:13,14; Ps. 5:8; 23:2,3; 25:5,9; 32:8; 143:10; Pat. 8:20,21; Iz. 48:17; Jn. 16:13; 1 Kor. 3:16; 6:19; Gal. 4:6;
Giesmės: 90, 1, 11, 279, 91, 334, 95 / 470, 370a, 262.
Poems of Dawn, 113; Wiersze brzasku, 104: Tėve, paimk mano ranką.
Tower Reading: Z’14, 355; (R 5582).
Klausimai: Ar turiu Dievo Dvasios liudijimą, apie kurį kalba ši eilutė? Kaip tai pasireiškė šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
