Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu – Jn. 14:21.
Tegul šis nuoširdus dvasinis ryšys ir draugavimas su Kristumi suteikia kiekvienam iš mūsų kas kart vis daugiau Jo dvasios, taip, kad pasaulis sužinotų apie mus, kad „buvome su Jėzumi”. Tegul mūsų malda būna tokia:
Viešpatie Jėzau, būki man meile
Ir gyva, aiškia tikrove!
Tikėjimo akimis būk geriau matomas;
Geriau, nei didelės jūros, kalnai ir uolos.
Už lobius viso pasaulio būki brangesnis,
Už draugystę brangaus brolio būki mielesnis.
– Z’95, 75 (R 1789).
* * *
Mūsų meilės Viešpačiui įrodymas – tai turėjimas ir laikymasis Jo įsakymų. Už tokią meilę Viešpačiui Tėvas ir Sūnus atsilygina. O tai yra todėl, kad Jie įvertina šiuos bruožus mumyse. Tai paskatina Tėvą ir Sūnų suteikti mums papildomų pasitikėjimo ir meilės parodymų, pasiekiančių aukščiausią pakopą būnant nuoširdžioje draugystėje su Tėvu ir Sūnumi. Nuoširdžios draugystės su Tėvu ir Sūnumi pamatas, tai Jų charakterių supratimas ir įvertinimas – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Įst. 30:19,20; Jn. 14:15-17, 22-24; 1 Jn. 2:5; 4:13; 5:3; Pat. 8:17; 23:26; Jn. 15:10,14; 16:27; Hbr. 12:6; Jn. 8:31,32.
Giesmės: 315, 22, 312, 166, 113, 213, 299 / 57, 188a, 353.
Poems of Dawn, 300; Wiersze brzasku, 295: Meistro rankos prisilietimas.
Tower Reading: Z’14, 248; (R 5520).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 5Pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jo karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna – Giesmių giesmė 8:6.
Pavydas yra vienas iš didžiųjų priešų, su kuriuo susiduria kiekvienas krikščionis. Šį priešą, kaip Dievo, žmogaus ir kiekvieno gero principo priešininką, turime nužudyti iš karto, kai tik jį pastebime. Kokiame laipsnyje, net ir laikinai apsigyvenęs pavydas sutepė mūsų širdį – tokiame laipsnyje turime ir apsivalyti, panaudodami šventumo ir meilės dvasią. Pavydas jau pats savyje yra negailestingas ir žiaurus siaubūnas, bet negana to, jo nuodingos iltys padaro neišvengiamą skausmą ir kančią kitiems, atneša nelaimę ir galiausiai sunaikina tuos, kurie šį siaubūną prie savęs prisileidžia. Pavydas yra nuodėmė ir blogis mintyse, kuris gali greitai nuvesti iki nuodėmės ir blogio elgesyje. Jeigu protas jau kartą buvo apnuodytas pavydu, tuomet tik su dideliu vargu galėsime pilnai nuo jo apsivalyti, kadangi pavydas labai greitai viskam aplink save duoda savąjį atspalvį ir bruožą – Z’03, 330 (R 3231).
* * *
Šeolis, ta mirties būsena, yra žiauri ta prasme, jog be gailesčio jausmų naikina savo aukas ir taip negailestingai nugramzdina liūdesyje tuos, kurie tas aukas myli. Šeolis yra žmonijos priešas, triumfuojantis žmonijos giminės akivaizdoje. Ir niekas, tik šeolio sunaikinimas, tegalės išlaisvinti jo aukas iš jo valdžios galios. Pavydas yra panašus į
šeolį. Jis naikina laimę visų tų asmenų, kurių atžvilgiu pasireiškia ir dažnai pačius tuos asmenis. Jeigu turime šį bruožą savo širdyse, galime būti tikri, kad skriaudžiame kitus ir kenkiame sau. Su tuo blogiu turime nepermaldaujamai kovoti, kol jį nugalėsime, nes priešingu atveju, pavydas tikrai mus sunaikins, nepalikdamas išsilaisvinimo galimybės – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Pat. 6:34; 27:4; Pam. 4:4; Iš. 20:5; 34:14; 2 Kor.11:2; Dan. 6:3-5; Jok. 3:14,16; Pr. 4:5,6,8; 37:4-11, 18-28; 1 Sam. 18:8-30;2 Sam. 3:24-27; Lk. 15:25-32.
Giesmės: 183, 333, 139, 167, 172, 195, 322 / 295, 346, 392.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 193: Pasitikėk Manimi. Tower Reading: Z’11, 93; (R 4789).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
