O jei kas kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, bet garbina Dievą šituo vardu – 1 Pet. 4:16.
Įvairios ligos ir nepatogumai, kuriuos patiriame tarnaudami Tiesai, yra leisti mūsų Tėvo, nes tai parodo mūsų ištikimybę ir meilę. Ir jeigu mes nebūtume atiduoti tokiems kentėjimams, arba staiga, akimirksniu būtume iš jų išlaisvinti, tai tarnyba Viešpačiui nebūtų jokia auka, ir todėl nebūtų mums išbandymu, ar mes pasiruošę išstovėti Tiesoje. Tačiau, bet kuriuo atveju, kiekvienas skausmas, kančia, sužeidimas kūno ar jausmų, atskyrimas nuo draugystės ar tiesiog nužudymas Tiesos labui, tampa Dvasios liudijimu, įrodančiu mūsų ištikimumą. O mūsų Viešpats ir Apaštalas Petras sako, kad turime labai džiaugtis visais tokiais vargais ir atsitikimais – Z’96, 166 (R 2004).
* * *
Kentėti kaip krikščioniui, reiškia kentėti dėl tos pačios priežasties, tuo pačiu būdu, ta pačia dvasia, dėl tų pačių tikslų ir turėti panašias pasekmes kaip ir Jėzus. Kiekvienas, kuris ypatingai apdovanotas tokiais vargais, tegul nesigėdija, bet tegul laiko tai didžiausia privilegija, kurią žmogus gali turėti, priežastimi džiaugsmui ir dėkojimui. Tai duoda draugystę su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, suteikia galimybę įvertinti Jų charakterius, suteikia šiame gyvenime didžią ramybę ir džiaugsmą, suteikia galimybę pasiruošti Karalystei, ir galiausiai, tai mums duos pašaukimo apdovanojimą – P’33, 63.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Rom. 8:35,36; 1 Kor. 15:31,32; 2 Kor. 1:5,9; 12:10; Gal. 2:20; 6:17; Flp. 1:29; 3:10; Hbr. 10:32-34; Jok. 1:2,12; 1 Pet. 1:6,7; 2:19-24; 4:12-14; 5:1,10.
Giesmės: 134, 47, 114, 208, 302, 325, 326 / 392, 188, 433.
Poems of Dawn, 287; Wiersze brzasku, 276: Sėdintys sargai.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Kokius šią savaitę pergyvenau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
