Padoriai elkimės, kaip dieną – Rom. 13:13.
Kiekvienas turėtų stengtis būti sąžiningu ne tik piniginiuose reikaluose, bet ir elgesyje su artimais, su broliais, o visų labiausiai savo įsitikinimuose, kurie susiję su Dievu ir tikėjimu. Būtent šioje srityje esame išbandomi. Šio išbandymo tikslas yra palikti tuos, kurie labiau myli žmonių malonę negu Dievo ir kurie nesąžiningai nori išpažinti bei skelbti melą ir meluoti. Tokiems bus leista susigadinti savo amžiną gerovę, o tuo pačiu jie pasirodys netinkamais Karalystei; tai galiausiai, kokiam darbui jie dar galės būti tinkamais – Z’03, 122 (R 3181).
* * *
Dievo žmonės turi gyventi sąžiningai. Jų elgesys turi būti gyvu teisingumo paveikslu ir jo parodymu. Būdami teisingi širdyje, jie turėtų visiems atiduoti tai, kas kam priklauso. Turėtų visada taip elgtis, kad niekada nereikėtų gėdytis kitų akivaizdoje. Turėtų elgtis sąžiningai, lyg tai darytų Tūkstantmetinės Karalystės dienoje, ir taip – lyg kad būtų matomi Dievo ir visų žmonių – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Flp. 4:8; Kol. 1:12,13; Gg. 2:7,17; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:5; 1 Pet. 2:12; 2 Pet. 3:11,12; 2 Kor. 6:7; Ef. 6:13- 18; 1 Pet. 4:7,8; 1 Tes. 5:4-8; Jn. 9:4.
Giesmės: 164, 307, 13, 192, 114, 277, 58 / 474, 275, 342.
Poems of Dawn, 118; Wiersze brzasku, 111: Tebūnie Tavo valia.
Tower Reading: Z’12, 287; (R 5097).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi taip, lyg kad būčiau Dievo Karalystėje? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?