Padoriai elkimės, kaip dieną – Rom. 13:13.
Kiekvienas turėtų stengtis būti sąžiningu ne tik piniginiuose reikaluose, bet ir elgesyje su artimais, su broliais, o visų labiausiai savo įsitikinimuose, kurie susiję su Dievu ir tikėjimu. Būtent šioje srityje esame išbandomi. Šio išbandymo tikslas yra palikti tuos, kurie labiau myli žmonių malonę negu Dievo ir kurie nesąžiningai nori išpažinti bei skelbti melą ir meluoti. Tokiems bus leista susigadinti savo amžiną gerovę, o tuo pačiu jie pasirodys netinkamais Karalystei; tai galiausiai, kokiam darbui jie dar galės būti tinkamais – Z’03, 122 (R 3181).
* * *
Dievo žmonės turi gyventi sąžiningai. Jų elgesys turi būti gyvu teisingumo paveikslu ir jo parodymu. Būdami teisingi širdyje, jie turėtų visiems atiduoti tai, kas kam priklauso. Turėtų visada taip elgtis, kad niekada nereikėtų gėdytis kitų akivaizdoje. Turėtų elgtis sąžiningai, lyg tai darytų Tūkstantmetinės Karalystės dienoje, ir taip – lyg kad būtų matomi Dievo ir visų žmonių – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Flp. 4:8; Kol. 1:12,13; Gg. 2:7,17; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:5; 1 Pet. 2:12; 2 Pet. 3:11,12; 2 Kor. 6:7; Ef. 6:13- 18; 1 Pet. 4:7,8; 1 Tes. 5:4-8; Jn. 9:4.
Giesmės: 164, 307, 13, 192, 114, 277, 58 / 474, 275, 342.
Poems of Dawn, 118; Wiersze brzasku, 111: Tebūnie Tavo valia.
Tower Reading: Z’12, 287; (R 5097).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi taip, lyg kad būčiau Dievo Karalystėje? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
