Mes giriamės ir priespaudomis, žinodami, kad priespauda gamina ištvermę, ištvermė – ištyrimą, ištyrimas – viltį. O viltis nepalieka gėdoje, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri yra mums duota – Rom. 5:3-5.
Mums reikia kantrybės, tačiau ją galime išsiugdyti tik per išbandymus. Mums reikia tikėjimo, tačiau jį galime išsiugdyti tik tada, kai mums ko nors reikia. Mums reikia gyvenimo patirties mūsų būsimam darbui, o tai galime pasiekti turėdami tik tokius pergyvenimus, kurie leidžia mums pajusti silpnumus, sunkumus ir išbandymus tų aplink mus, kuriems tarnausime, kuriems būsime atstovais Dievo Karalystėje. Taigi, dabartiniai išbandymai mus moko, kaip pasipriešinti blogiui geru, bet ne blogiu – Z’03, 348 (R 3228)
* * *
Mums nereikėtų girtis pačiais sielvartais, bet galime dėl sielvartų džiaugtis, jeigu jie ugdo mumyse kantrybę, nes tokia ištvermė, liudijant gera, yra apdovanota Dievo pripažinimu. Ir kai jį gauname, mūsų širdis prisipildo galutinės pergalės viltimi. Ši viltis nėra tuščia, kadangi Dievui yra malonu apdovanoti pergale tuos, kurių širdys pripildytos Jo meile – meile, kuri yra geriausias ir rinktinis Šventosios Dvasios vaisius, suteiktas mums per Dievą Jėzuje Kristuje – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Mt. 5:11; 1 Pet. 3:12-14; 2 Kor. 4:16-18; Hbr. 12:5-13; Jok. 1:2-4,12; Flp. 1:20; 2 Tim. 1:12; 2 Kor. 1:22; Gal. 4:6; Ef. 1:13,14.
Giesmės: 300, 305, 263, 92, 201, 166, 90 / 353, 376, 342.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaiminta viltis.
Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokį darbą šie išbandymai atliko manyje?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 6O jei kas kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, bet garbina Dievą šituo vardu – 1 Pet. 4:16.
Įvairios ligos ir nepatogumai, kuriuos patiriame tarnaudami Tiesai, yra leisti mūsų Tėvo, nes tai parodo mūsų ištikimybę ir meilę. Ir jeigu mes nebūtume atiduoti tokiems kentėjimams, arba staiga, akimirksniu būtume iš jų išlaisvinti, tai tarnyba Viešpačiui nebūtų jokia auka, ir todėl nebūtų mums išbandymu, ar mes pasiruošę išstovėti Tiesoje. Tačiau, bet kuriuo atveju, kiekvienas skausmas, kančia, sužeidimas kūno ar jausmų, atskyrimas nuo draugystės ar tiesiog nužudymas Tiesos labui, tampa Dvasios liudijimu, įrodančiu mūsų ištikimumą. O mūsų Viešpats ir Apaštalas Petras sako, kad turime labai džiaugtis visais tokiais vargais ir atsitikimais – Z’96, 166 (R 2004).
* * *
Kentėti kaip krikščioniui, reiškia kentėti dėl tos pačios priežasties, tuo pačiu būdu, ta pačia dvasia, dėl tų pačių tikslų ir turėti panašias pasekmes kaip ir Jėzus. Kiekvienas, kuris ypatingai apdovanotas tokiais vargais, tegul nesigėdija, bet tegul laiko tai didžiausia privilegija, kurią žmogus gali turėti, priežastimi džiaugsmui ir dėkojimui. Tai duoda draugystę su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, suteikia galimybę įvertinti Jų charakterius, suteikia šiame gyvenime didžią ramybę ir džiaugsmą, suteikia galimybę pasiruošti Karalystei, ir galiausiai, tai mums duos pašaukimo apdovanojimą – P’33, 63.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Rom. 8:35,36; 1 Kor. 15:31,32; 2 Kor. 1:5,9; 12:10; Gal. 2:20; 6:17; Flp. 1:29; 3:10; Hbr. 10:32-34; Jok. 1:2,12; 1 Pet. 1:6,7; 2:19-24; 4:12-14; 5:1,10.
Giesmės: 134, 47, 114, 208, 302, 325, 326 / 392, 188, 433.
Poems of Dawn, 287; Wiersze brzasku, 276: Sėdintys sargai.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Kokius šią savaitę pergyvenau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
