Mes giriamės ir priespaudomis, žinodami, kad priespauda gamina ištvermę, ištvermė – ištyrimą, ištyrimas – viltį. O viltis nepalieka gėdoje, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri yra mums duota – Rom. 5:3-5.
Mums reikia kantrybės, tačiau ją galime išsiugdyti tik per išbandymus. Mums reikia tikėjimo, tačiau jį galime išsiugdyti tik tada, kai mums ko nors reikia. Mums reikia gyvenimo patirties mūsų būsimam darbui, o tai galime pasiekti turėdami tik tokius pergyvenimus, kurie leidžia mums pajusti silpnumus, sunkumus ir išbandymus tų aplink mus, kuriems tarnausime, kuriems būsime atstovais Dievo Karalystėje. Taigi, dabartiniai išbandymai mus moko, kaip pasipriešinti blogiui geru, bet ne blogiu – Z’03, 348 (R 3228)
* * *
Mums nereikėtų girtis pačiais sielvartais, bet galime dėl sielvartų džiaugtis, jeigu jie ugdo mumyse kantrybę, nes tokia ištvermė, liudijant gera, yra apdovanota Dievo pripažinimu. Ir kai jį gauname, mūsų širdis prisipildo galutinės pergalės viltimi. Ši viltis nėra tuščia, kadangi Dievui yra malonu apdovanoti pergale tuos, kurių širdys pripildytos Jo meile – meile, kuri yra geriausias ir rinktinis Šventosios Dvasios vaisius, suteiktas mums per Dievą Jėzuje Kristuje – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Mt. 5:11; 1 Pet. 3:12-14; 2 Kor. 4:16-18; Hbr. 12:5-13; Jok. 1:2-4,12; Flp. 1:20; 2 Tim. 1:12; 2 Kor. 1:22; Gal. 4:6; Ef. 1:13,14.
Giesmės: 300, 305, 263, 92, 201, 166, 90 / 353, 376, 342.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaiminta viltis.
Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokį darbą šie išbandymai atliko manyje?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
