Nes kas įeina į Jo atilsį, tas irgi ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų – Hbr. 4:10.
Meilės įstatymas, vietoj to, kad reikalautų vienos dienos iš septynių, iš tikrųjų kontroliuoja ir tvarko visą mūsų laiką. Septynias dienas savaitėje turime mylėti Viešpatį, mūsų Dievą, iš visos širdies, proto, sielos ir jėgų. Septynias dienas savaitėje turime mylėti ir mūsų artimą, kaip save patį; ir septynias dienas savaitėje turime ilsėtis. Turime ilsėtis nuo savo darbų, tikėjimu ilsėtis Kristaus užbaigtame darbe, ilsėtis Dievo meilėje ir ilsėtis Dievo ramybėje, kuri viršija bet kokią išmintį ir nuolatos valdo mūsų širdis – Z’02, 205 (R 3037)
* * *
Įeiti į atilsį, poilsį, reiškia priimti užbaigtą Kristaus darbą, tai yra, mūsų išteisinimą prieš Dievą, ir taip pat tai reiškia, jog laikomės pilno įsitikinimo, žinodami, kad naudojamės visomis Tūkstantmečio palaimomis. Tas, kuris turi tokį tikėjimą, vietoj noro nustatyti savo asmeninį teisingumą, turi ramybę, t. y., naudojasi Kristaus teisingumu. Tokiu būdu išteisinantis tikėjimas duoda jam poilsį išteisinime. Be to, jis turi poilsį pasišventime, atsisakydamas gyvenimo sau ir pasauliui, o žiūrėdamas į ateitį ir pasitikėdamas tobulai užtikrinta Dievo Plano sėkminga pabaiga, jis turi tokią pačią ramybę, kuria džiaugiasi Dievas – P’34, 47.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:7-4:11; Jobo 22:21,26; 34:29; Ps. 4:8;17:15; 25:12; 29:11; 37:4,11,37; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3,12; 28:12; 53:5; 54:10,13; 57:2,19; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13; Gal. 5:22; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 251, 97, 115, 179, 244, 305, 307 / 124, 368, 116.
Poems of Dawn, 83; Wiersze brzasku, 74: Užtikrinimas.
Tower Reading: Z’14, 25; (R 5387).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 30Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose – Rom. 12:12.
Čia turime parodytą svarbią krikščioniškos gyvenimo kovos dalį. Krikščionis turi įveikti natūralius, įgimtus senos prigimties polinkius ir su pasitikėjimu numatyti pergalę, pasinaudodamas didžiojo Išgelbėjimo Vado galia. Jis negali pasiduoti pataikaujančioms pagundoms ir apgaulingoms pasisekimo įtakoms, nei nusilpti, apalpti nešdamas prieštaravimų naštas. Jis neturi leisti, kad gyvenimo išbandymai pripildytų jį kartumu ir atbukintų jo jautrumą, padarydami jį niūriu, nuliūdusiu, barningu, apkartusiu arba nemaloniu. Taip pat jis neturi leisti augti pasididžiavimui ir puikybei, pasireiškiančiai savęs demonstravime arba įsitikinime apie savo asmeninį teisingumą ir neturi naudotis laikinais gerais dalykais, kuriuos Viešpats Savo apvaizda jam suteikė, norėdamas išbandyti jo, kaip prievaizdo, ištikimybę – Z’95, 20 (R 1759).
* * *
Mūsų viltis tapti Dievo ir Kristaus paveikslu, bei dalyvauti palaimose ir Karalystės darbe, yra patikimas pagrindas džiaugsmui. Kančių, sielvartų išgyvenimas – tai pakopos, paruošiančios mus tam, kad mūsų viltys taptų tikrove, o tai reikalauja kantrybės praktikavimo, kad nepultume, bet kad mes, tuo pat metu atkreipdami dėmesį į tuos sielvartus, pilni optimistinio pastovumo, ištvermingai lauktume ir žiūrėtume į prieš mus iškeltą šlovingą viltį. Tegul kantrybė vykdo savo tobulą darbą, o garbinga viltis taps mūsų – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Flp. 4:4; 1 Tes. 4:2,3,6,7; 5:16; Lk. 10:20; Rom. 15:3,4,13; 5:2-5; Hbr. 3:6; 10:36; 1 Pet. 4:13; Lk. 21:19; Ps. 37:7; 40:1; Hab. 3:17,18; Kol. 1;11; Jok. 1:2-4; 5:7; 1 Pet. 2:19,20; Hbr. 12:1-3; 2 Tes. 1:4.
Giesmės: 25, 7, 21, 32, 58, 88, 92 / 407, 23, 452.
Poems of Dawn, 185; Wiersze brzasku, 177: Galiu Juo pasitikėti.
Tower Reading: Z’11, 408; (R 4909).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokių pasiekė rezultatų?
