O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina – Hbr. 11:6.
„Teįvyksta pagal tavo tikėjimą”, atrodo, kad Viešpats taip elgiasi su visais, kurie yra Jo mokiniai, ir taip daro nuo pradžios iki pat jų krikščioniško gyvenimo ir išbandymų pabaigos. Mes tikime, kai mums atrodo, jog Viešpats mūsų nepastebi. Tikime, kai atrodo, kad viskas gerai sekasi kaip dvasiškuose, taip ir kūniškuose reikaluose, taip pat stipriai tikime, kai atrodo, kad įvykių eiga ir visos veikiančios jėgos yra prieš mus. Tai, kas nugali pasaulį, yra tikėjimas, kuris visose aplinkybėse gali žiūrėti į Viešpatį ir pilnai pasitikėti Jo gerumu ir ištikimybe, nes pagal Jo pažadą, galiausiai, visi dalykai ir viskas pasitarnaus mūsų gėriui, kadangi esame Jo žmonėmis – Z’00, 139 (R 2625).
* * *
Išskyrus meilę, nėra nieko, kas labiau patiktų Dievui kaip tik tikėjimas. Todėl Tėvas yra patenkintas tais, kurie ugdo pasitikėjimą Jo charakteriu. Nepatenkintas yra tais, kurie nepasitiki Jo charakteriu, todėl abejoja Tėvo išmintimi, teisingumu, meile ir jėga. Jie Tėvui nepatinka, todėl negali Jis jų priimti, kadangi „be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui”. Todėl turėkime tikėjimą Dievu – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Hbr. 11; Apd. 14:15; Rom. 4:11,12,16, 18,19; 1 Tes. 1:9; 1 Tim. 4:10; 1 Jn. 5:4; Jn. 3:15-18,36; Pr. 15:1; Mt. 5:12; 6:1,2,5,16; 10:41,42; 6:33; Jer. 29:13; 2 Pet. 1:5,10; 3:14.
Giesmės: 174, 198, 125, 21, 58, 32, 92 / 53a, 442, 351.
Poems of Dawn, 90; Wiersze brzasku, 79: Ar tai dėl manęs?
Tower Reading: Z’15, 197; (R 5716).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 6Nežinote, kokios dvasios esate. Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti – Lk. 9:55,56.
Tie žodžiai pritaikomi visiems Viešpaties mokiniams, kurie pastoviai turi stengtis neturėti perdėtai kritiško charakterio būdo, linkusio smerkti ir naikinti kitus žmones, kai tuo tarpu sau trokšta gailestingumo. Taisyklė, kurią Viešpats įvedė, yra ta, kad galime tikėtis iš Jo gailestingumo tik tiek, kiek patys parodome jo kitiems. Polinkis kritikuoti, pasiruošimas apkaltinti ir smerkti kiekvieną, parodo piktą širdies būseną, kurios visi Dievo žmonės turi saugotis. Gailestingumas, gerumas ir meilė yra tokie charakterio elementai, kuriuos Dievas trokšta matyti dvasiniuose Izraelituose. O neturėdami tokių ypatybių, negalime ilgai išlikti Jo vaikais – Z’04, 43 (R 3315).
* * *
Daugelis Viešpaties žmonių, panašiai kaip Jonas ir Jokūbas, kai buvo apšmeižiamas Viešpats ir Jo darbas, nori kviesti Dievą, kad Jis sunaikintų darančius blogį. Jie visai nežinojo, kad tarp tokio jų elgesio ir Evangelijos patarnavimo yra disharmonija, didelis skirtumas. Tiesos tarnai turi atsiminti, kad būdami krikščionys, turi pasišvęsti pasaulio labui, gelbėti pasaulį iš mirties būsenos ir mirimo proceso. Taigi, bet kuriuo atveju, negalime savo pasišventimo tikslo padaryti negaliojančiu, trokšdami atkeršyti savo priešams bet kuria to žodžio prasme – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Įst. 32:35; Mt. 1:21; 5:44; 18:11; 20:28; Mk. 10:45; Rom. 12:17,19; 1 Tes. 5:15; 1 Pet. 2:23; 3:9; Lk. 19:10; Jn. 3:15-17; 10:10; 12:47; Rom. 3:21-27; 4:24,25; 5:6-11; 12:19-21; 2 Kor. 5:18-21; Hbr. 10:30.
Giesmės: 167, 5, 15, 28, 132, 168, 246 / 23, 374, 376.
Poems of Dawn, 226; Wiersze brzasku, 215: Pastoriaus dukra. Tower Reading: Z’11, 205; (R 4849).
Klausimai: Ar šią savaitę patyriau Jėzaus pagalbą? Kaip? Kaip tai mane paveikė?