Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu – Lk. 8:15.
Kiekvienas, kuris nori būti pasiaukojantis, būtinai privalo būti romus, nuolankus ir pasiruošęs mokytis, nes kitaip jis greitai išsuks iš pasiaukojimo kelio. Taip pat jis turi išmokti ugdyti Viešpaties malonę, paklūstančią kantrybės taisyklėms, nes kantrybė yra būtina išsižadant savęs, ir kartais pakeliant neteisybę, kai nėra galimybių jos išvengti, tačiau nepadarant skriaudos Viešpaties reikalui, arba kuriam nors iš Jo žmonių. Tai taip pat reiškia, jog turime ugdyti brolišką mandagumą, žodžiu – ugdyti pilną Dievo valią mūsų širdyse ir gyvenime, t. y. meilę, kurią turime pasiekti labai aukštame laipsnyje, kad galėtume nugalėti. O tai turime padaryti dar prieš pasibaigiant mūsų pasiaukojimo darbui – Z’03, 408 (R 3265).
* * *
Dora, sąžininga ir gera širdis – tai pati geriausia mūsų nuosavybė, kadangi tokioms širdims Dievas duoda Tiesą, tokiose širdyse Tiesa pasilieka ir per tokias širdis Tiesa veikia, duodama gausingą vaisių, kuris galiausiai subręsta, įgaudamas Dievo panašumą, reikalingą visiems, kurie kartu su Kristumi norės dalyvauti Karalystės reikalų tvarkyme – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Jobo 23:11,12; Ps. 119:11,129; Lk. 11:28 Apd. 17:11; Mt. 13:23; Jn. 8:31; 14:21; 15:5,8; Jok. 1:22,25; Hbr. 3:14; Rom. 2:7; Hbr. 10:36; 12:1; 4:2; 1 Pet. 2:1,2; Ps. 1:1-3; Kol. 1:6,10.
Giesmės: 125, 22, 49, 154, 198, 267, 315 / 314, 462, 58.
Poems of Dawn, 73; Wiersze brzasku, 62: Tai nieko, Tėve.
Tower Reading: Z’15, 228; (R 5736).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
