Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu – Lk. 8:15.
Kiekvienas, kuris nori būti pasiaukojantis, būtinai privalo būti romus, nuolankus ir pasiruošęs mokytis, nes kitaip jis greitai išsuks iš pasiaukojimo kelio. Taip pat jis turi išmokti ugdyti Viešpaties malonę, paklūstančią kantrybės taisyklėms, nes kantrybė yra būtina išsižadant savęs, ir kartais pakeliant neteisybę, kai nėra galimybių jos išvengti, tačiau nepadarant skriaudos Viešpaties reikalui, arba kuriam nors iš Jo žmonių. Tai taip pat reiškia, jog turime ugdyti brolišką mandagumą, žodžiu – ugdyti pilną Dievo valią mūsų širdyse ir gyvenime, t. y. meilę, kurią turime pasiekti labai aukštame laipsnyje, kad galėtume nugalėti. O tai turime padaryti dar prieš pasibaigiant mūsų pasiaukojimo darbui – Z’03, 408 (R 3265).
* * *
Dora, sąžininga ir gera širdis – tai pati geriausia mūsų nuosavybė, kadangi tokioms širdims Dievas duoda Tiesą, tokiose širdyse Tiesa pasilieka ir per tokias širdis Tiesa veikia, duodama gausingą vaisių, kuris galiausiai subręsta, įgaudamas Dievo panašumą, reikalingą visiems, kurie kartu su Kristumi norės dalyvauti Karalystės reikalų tvarkyme – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Jobo 23:11,12; Ps. 119:11,129; Lk. 11:28 Apd. 17:11; Mt. 13:23; Jn. 8:31; 14:21; 15:5,8; Jok. 1:22,25; Hbr. 3:14; Rom. 2:7; Hbr. 10:36; 12:1; 4:2; 1 Pet. 2:1,2; Ps. 1:1-3; Kol. 1:6,10.
Giesmės: 125, 22, 49, 154, 198, 267, 315 / 314, 462, 58.
Poems of Dawn, 73; Wiersze brzasku, 62: Tai nieko, Tėve.
Tower Reading: Z’15, 228; (R 5736).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
