Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu – Lk. 8:15.
Kiekvienas, kuris nori būti pasiaukojantis, būtinai privalo būti romus, nuolankus ir pasiruošęs mokytis, nes kitaip jis greitai išsuks iš pasiaukojimo kelio. Taip pat jis turi išmokti ugdyti Viešpaties malonę, paklūstančią kantrybės taisyklėms, nes kantrybė yra būtina išsižadant savęs, ir kartais pakeliant neteisybę, kai nėra galimybių jos išvengti, tačiau nepadarant skriaudos Viešpaties reikalui, arba kuriam nors iš Jo žmonių. Tai taip pat reiškia, jog turime ugdyti brolišką mandagumą, žodžiu – ugdyti pilną Dievo valią mūsų širdyse ir gyvenime, t. y. meilę, kurią turime pasiekti labai aukštame laipsnyje, kad galėtume nugalėti. O tai turime padaryti dar prieš pasibaigiant mūsų pasiaukojimo darbui – Z’03, 408 (R 3265).
* * *
Dora, sąžininga ir gera širdis – tai pati geriausia mūsų nuosavybė, kadangi tokioms širdims Dievas duoda Tiesą, tokiose širdyse Tiesa pasilieka ir per tokias širdis Tiesa veikia, duodama gausingą vaisių, kuris galiausiai subręsta, įgaudamas Dievo panašumą, reikalingą visiems, kurie kartu su Kristumi norės dalyvauti Karalystės reikalų tvarkyme – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Jobo 23:11,12; Ps. 119:11,129; Lk. 11:28 Apd. 17:11; Mt. 13:23; Jn. 8:31; 14:21; 15:5,8; Jok. 1:22,25; Hbr. 3:14; Rom. 2:7; Hbr. 10:36; 12:1; 4:2; 1 Pet. 2:1,2; Ps. 1:1-3; Kol. 1:6,10.
Giesmės: 125, 22, 49, 154, 198, 267, 315 / 314, 462, 58.
Poems of Dawn, 73; Wiersze brzasku, 62: Tai nieko, Tėve.
Tower Reading: Z’15, 228; (R 5736).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 29Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris yra davęs pažadus – Hbr. 10:23.
Dievo pažadas tai pamatas ant kurio statome viską, ką tikimės turėti mūsų charakteryje ir būsimoje garbėje. Branginkime šią Tiesą taip, kad jokiu būdu ir jokia prasme nesileistume į jokį kompromisą. Laikykimės Tiesos ne tik pagal raidę, bet ir pagal dvasią – mylėdami ją, nes ji yra teisinga, taip pat graži ir didinga. Ir visada prisiminkime
kantrios ištvermės svarbą, kad galėtume ne tik ugdyti ir praktikuoti krikščioniškas malones, bet ir džiaugsmingai priimtume išbandymus, persekiojimus ir sunkumus, kokius Dievas numatė mums kaip reikalingus, kad galėtų patikrinti, kiek išugdytas mūsų charakteris, kuris, kaip Jis mums išaiškina, yra nepaprastai svarbus ir be kurio neįmanoma nei pasiekti, nei išlaikyti tobulos meilės – Z’01, 119 (R 2790).
* * *
Žodis „vilties” čia turi reikšmę „Tiesos” (Judo 3). Turbūt Apaštalo mintis buvo ta, kad turėtume
ištvermingai pateikti Tiesą, darydami tai drąsiai, be baimės ir tvirtai, nors ir didelės kliūtys atsirastų ir stovėtų kelyje. Jo mintis geriausiai suprantama gali būti tada, kai prisiminsime, jog šiame skyriuje pirmiausiai jis aprašo Jėzų esantį Šventojoje ir Švenčiausioje, o po to kunigus, esančius Šventojoje. Mūsų tekste Apaštalas pateikia mintį, nurodančią į antitipinę Žvakidę, kuri, kaip jis nurodo, simbolizuoja Bažnyčią, su jos sugebėjimais apšviesti ne tuos, kurie yra Kieme ar Stovykloje, bet tik tuos, kurie yra Šventojoje. Taip matydami galime tvirtinti, kad kunigija kūne, turėjo tikslą apšviesti vieni kitus giliomis Tiesomis. Dievas žada Savo malonę tiems, kurie ištikimai ir nepajudinamai vykdo Jo gerą darbą. Dievas tikrai įrodys Savo ištikimybę visose aplinkybėse ir įvykdys Savo pažadus – P’34, 160.
Paralelinės citatos: Hbr. 4:14; 1 Kor. 1:17,18,21,31,27-29; 2:1-8,12,13; 14:1-25; 2 Kor. 2:14-16; 3:12,13; Kol. 1:23-29; 1 Tes. 2:3-12; 2 Tim. 2:15; Tit. 3:8,9; Ps. 57:7; Mt. 10:22; 1 Kor. 15:58; Hbr. 13:9; Įst. 7:8,9; Joz. 23:14; 2 Sam. 7:28; 1 Kar. 8:23,24,56; Ps. 89:1,2,5,8,14,24,28,33,34; Iz. 54:9,10.
Giesmės: 293, 11, 44, 70, 164, 260, 309 / 314, 370, 15.
Poems of Dawn, 302; Wiersze brzasku, 289: Granito siena. Tower Reading: Z’14, 211 (R 5497).
Klausimai: Ar šią savaitę ištvermingai skelbiau Tiesą? Kaip Dievas per tai parodė Savo ištikimybę? Kokios buvo pasekmės?
