Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu – Lk. 8:15.
Kiekvienas, kuris nori būti pasiaukojantis, būtinai privalo būti romus, nuolankus ir pasiruošęs mokytis, nes kitaip jis greitai išsuks iš pasiaukojimo kelio. Taip pat jis turi išmokti ugdyti Viešpaties malonę, paklūstančią kantrybės taisyklėms, nes kantrybė yra būtina išsižadant savęs, ir kartais pakeliant neteisybę, kai nėra galimybių jos išvengti, tačiau nepadarant skriaudos Viešpaties reikalui, arba kuriam nors iš Jo žmonių. Tai taip pat reiškia, jog turime ugdyti brolišką mandagumą, žodžiu – ugdyti pilną Dievo valią mūsų širdyse ir gyvenime, t. y. meilę, kurią turime pasiekti labai aukštame laipsnyje, kad galėtume nugalėti. O tai turime padaryti dar prieš pasibaigiant mūsų pasiaukojimo darbui – Z’03, 408 (R 3265).
* * *
Dora, sąžininga ir gera širdis – tai pati geriausia mūsų nuosavybė, kadangi tokioms širdims Dievas duoda Tiesą, tokiose širdyse Tiesa pasilieka ir per tokias širdis Tiesa veikia, duodama gausingą vaisių, kuris galiausiai subręsta, įgaudamas Dievo panašumą, reikalingą visiems, kurie kartu su Kristumi norės dalyvauti Karalystės reikalų tvarkyme – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Jobo 23:11,12; Ps. 119:11,129; Lk. 11:28 Apd. 17:11; Mt. 13:23; Jn. 8:31; 14:21; 15:5,8; Jok. 1:22,25; Hbr. 3:14; Rom. 2:7; Hbr. 10:36; 12:1; 4:2; 1 Pet. 2:1,2; Ps. 1:1-3; Kol. 1:6,10.
Giesmės: 125, 22, 49, 154, 198, 267, 315 / 314, 462, 58.
Poems of Dawn, 73; Wiersze brzasku, 62: Tai nieko, Tėve.
Tower Reading: Z’15, 228; (R 5736).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 24Bet jei vaikai, tai ir paveldėtojai, o Kristaus bendrapaveldėtojai, jei tik kenčiame su Juo, kad būtume ir pagarbinti su Juo – Rom. 8:17.
Skaitydami Tėvo planus mūsų atžvilgiu, Jo valios šviesoje, parodytoje mūsų Mokytojo atžvilgiu, galime iš karto pastebėti, kad tai nėra Jo valia saugoti mus nuo visų skausmų, išbandymų bei kentėjimų ir su triumfu pernešti mus į garbę ant gėlėmis iškloto patogumų patalo. Tačiau mūsų kelias turi būti priešingas, jeigu norime sekti Kristaus pėdomis, kurį Dievas iškėlė būti ne vien sutaikymu už visos žmonijos nuodėmes, bet ir pavyzdžiu visiems Jo mokiniams. O kai tai sužinosime iš Dievo Plano ir Jo valios, tai greitai pastebėsime, jog neturime tikėtis nei prašyti, kad Dievas išlaisvintų mus iš skausmų ir rūpesčių, nes Dievo išmintis paruošė būtent tokį taką, vedantį į garbę – Z’96, 151 (R 1997).
* * *
Galime dalyvauti labai dideliame paveldėjime, kadangi turėdami Jo Dvasios, esame Jo vaikai. Mūsų paveldėjimas, vadovaujant Kristui, Vyriausiajam Paveldėtojui, bus nedalomas per visą amžinybę. Taigi, kas bus vertas gauti šį paveldėjimą? Tik tie bus pripažinti vertais šio didžiojo paveldėjimo, kurių atsidavimas Tėvui, Sūnui ir Tiesai (bei broliams ir visai žmonijai) skatina kentėti su Kristumi Dievo Dvasioje – P’26, 76.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:10; 2 Tim. 2:10-13; Kol. 3:4; 1 Pet. 5:10; 2 Tes. 2:14; Rom. 8:18; 9:23; 2 Kor. 4:16-18; Iz. 60:14-22; 1 Kor. 15:41-57; Flp. 3:21.
Giesmės: 326, 58, 92, 201, 72, 310, 281 / 188, 393, 5.
Poems of Dawn, 205; Wiersze brzasku, 198: Džiugi, saldi, džiaugsminga diena.
Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Ar šią savaitę, kentėdamas su Kristumi, laukiau Karalystės? Kaip tai paveikė mano charakterį?
