Padoriai elkimės … ne lėbaudami ir girtaudami – Rom. 13:13.
Kai kurie yra pasigėrę geismu turėti pinigų ir turtų, kiti geidžia pelningo užsiėmimo, dar kiti gražiai apsirengti arba pasigėrę dėl muzikos ar meno; bet mes, kaip Viešpaties žmonės, jau pastebėjome blykstelėjimą naujos dienos ir supratome tą didįjį Dievo darbą, kuris „tą dieną” bus atliktas. Todėl mes visa širdimi turime įsitraukti į Dievo darbą, kad tie reikalai, kurie pasauliečių žmonių yra pripažinti kaip jiems tinkami ir teisingi, būtų toli nuo mūsų minčių ir elgesio. Nes žinome, kad žmonės pasauliečiai nėra tiek prabudę, kaip mes, ir nemato ateities taip gerai, kaip mes matome – Z’03, 123 (R 3179).
* * *
Jei krikščionis nekreips dėmesio į savo elgesį, taps apsvaigintas klaida, nuodėme, savanaudiškumu ir pasaulietiškumu. Toks apsvaigimas ir girtumas neišvengiamai nuves iki dvasinio maišto ir sukilimo, kur užsimirštama apie bet kokią teisę, bet kokį įstatymą ir tvarką, o yra taikoma prievarta dvasiniame gyvenime ir sveikatoje tų asmenų, kurie atsiranda ir stovi jam ant kelio. Dažnai būna, kad tokio elgesio palikti pėdsakai, tai naikinimas ir griovimas. Todėl stipri Dievo įstatymo ranka turi nubrėžti ribą šiam maištui antroje mirtyje – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Pat. 23:20; Lk. 21:34; 1 Pet. 4:3; Rom. 8:29; 1 Kor. 6:9; 1 Pet. 2:11,21,22; Gal. 5:16-26; 6:18; Ef. 5:5,11,14,16; Kol. 3:8-10,12.
Giesmės: 130, 315, 71, 78, 83, 136, 1 / 376, 116, 15.
Poems of Dawn, 46; Wiersze brzasku, 38: Siauras kelias.
Tower Reading: Z’13, 323; (R 5338).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai atitiko šios eilutės mintis? Kaip šiuos išbandymus priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
