Taigi, būk stiprus ir labai drąsus – Joz. 1:7.
„Tik būk stiprus ir labai drąsus”. Yra įvairių drąsos rūšių. Viena drąsos rūšis kyla iš egotizmo (perdėto savęs vertinimo, siekimo atkreipti į save dėmesį, vert. past.) ir pasitikėjimo savimi, kita iš lengvabūdiškumo, neįvertinančio sunkumų. Tačiau drąsa, apie kurią Viešpats kalba ir kurią turi stengtis turėti visi dvasiniai Izraelitai, yra drąsa, kuri ramiai įvertina sutiktus išbandymus, sunkumus ir nusižeminusioje dvasioje pripažįsta savo trūkumus. Ši drąsa pasiremia tikėjimu į Viešpatį, pasitikėjimu Dieviškais pažadais, kurių dėka dvasiniai Izraelitai gali būti stiprūs Viešpatyje ir tvirti Jo galybės jėgoje – Z’02, 285 (R 3079).
* * *
Ryžtinga drąsa nereiškia vien tik fizinę jėgą ir narsą, neatsižvelgiant į pavojus, bet taip pat ir protinę, moralinę ir religinę jėgą bei drąsą, kuri kyla iš tikėjimo Dievu, iš pergalės vilties, iš džiaugsmo Dievo taisyklėmis ir principais bei paklusnumo jiems. Todėl ji susideda iš savikontrolės, kantrybės ir drąsos. Ji yra reikalinga, nes gyvename nepalankiuose laikuose, kai kyla ginčai ir problemos, susijusios su Dievu, Kristumi, Tiesa, Bažnyčia ir Pasauliu. Ryžtinga drąsa yra reikalinga, nes turime priešų, kurie mums priešinasi, tokių kaip: šėtoną, mus pačius ir pasaulį. Drąsa reikalinga, nes turime principus, kurie turi savyje klaidą, nuodėmę, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą; nes turime darbą, kurį reikia atlikti, pirmiausia kiekvienas savo labui, po to Bažnyčiai ir pasauliui. Drąsa yra reikalinga, nes turime laimėti daug kovų ir turime pasiekti daug galutinių apdovanojimų. Tokios ryžtingos drąsos ir narsumo negalime išsiugdyti, jei dykinėsime ir būsime neveiklūs, nes neužtenka norėti būti drąsiu. Drąsą galime išsiugdyti vien tik ištikimai pasinaudojant Viešpaties Dvasia, Žodžiu ir apvaizda visuose mūsų kasdieniniuose išbandymuose, konfliktuose, kaip mažuose, taip ir dideliuose – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Joz. 1:5-9; Įst. 5:32,33; 31:7,8; Iz. 35:4; 41:10-14; Rom. 8:31,37; 1 Kor. 16:13; Ef. 6:10-16; Ps. 27:1; 46:1,7; 119:42; Pat. 2:7; Teis. 6:14.
Giesmės: 272, 13, 44, 71, 183, 184, 266 / 171, 318, 124.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 188: Kada nors mes suprasime. Tower Reading: Z’15,179; (R 5705).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stiprus ir drąsus? Kodėl? Kur? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?