Mano mylimieji … su baime ir drebėjimu vykdykite savo išganymą, nes Dievas yra tas, kuris veikia jumyse ir norėjimą, ir įvykdymą savo geros valios tikslui – Flp. 2:12,13.
Tai Dievas paruošė mums išpirkimą Jėzuje Kristuje, tai Jis patraukė mus prie Savęs, tai Jis pažadėjo visą reikalingą malonę einant teisingumo keliu, ir dar daugiau – pažadėjo pagalbą sekant Jėzų pasiaukojimo kelyje. Taigi, kai su baime ir drebėjimu – su dideliu atsargumu, rūpestingumu – stengiamės padaryti savo išganymą tikrą, tai žinome, kad visada turime privilegiją pasinaudoti pažadėta mums malone kiekvienu reikalingu metu. Ir būkime tikri, kad mūsų geriausios pastangos teisingai elgtis bus Dievo priimtos, jei yra pristatomos per Kristaus teisingumo nuopelną, priskirtą mums per tikėjimą – Z’97,147 (R 2154).
* * *
Padaryti savo išgelbėjimą tikru, reiškia įvykdyti pasišventimo sąlygas, tai yra, likti ir toliau mirusiu savo asmeninės valios ir pasaulio valios atžvilgiu, pasiaukojančiai sunaudoti, net iki mirties tai, kas sudaro mūsų žmogišką nuosavybę Dievo reikalui, ir reiškia likti gyvu Dievo valiai meditacijoje, budėjime, maldoje, paliudijime, charakterio ugdyme ir ištvermėje pagal Dievo Žodį. Problemos, asmenys ir pasekmės – visi šie dalyvaujantys veiksniai reikalauja, kad mes tai darytume su baime ir drebėjimu, charakteringa didele pagarba Dievui. Todėl mūsų išgelbėjimo darbe – išlaisvinime iš šėtono valdžios, pasaulio ir kūno – kurį mumyse atlieka Dievas Savo Dvasios ir Žodžio pagalba, per ką Dievas, jei mes bendradarbiaujame su Juo, padaro, jog norime nugalėti ir nugalime blogį, ugdydami gėrį. Todėl turėtume bendradarbiauti su Juo su tokia baime ir drebėjimu, kurie visuose dalykuose parodytų didelę pagarbą Dievui – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Jn. 3:27; 6:27-29; Hbr. 4:1,11; 2 Kor. 7:1; 1 Pet. 1:5 -8; 2 Pet. 1:10; Hbr. 6:11,12; 2 Kor. 3:5; Ef. 2:8,9; Pat. 10:16; 16:1; Jer. 32:39; Hbr. 13:20,21; Iz. 26:12.
Giesmės: 130, 191, 13, 95, 8, 192, 208 / 1, 37, 135.
Poems of Dawn, 71; Wiersze brzasku, 60: Tikėk Dievu. Tower Reading: Z’16,54; (R 5854).
Klausimai: Kaip šią savaitę bendradarbiavau su Viešpačiu ir „dariau savo išgelbėjimą tikru”? Kas tame darbe man trukdė, kas padėjo? Kaip mane paveikė šis bendradarbiavimas?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?