Mano sūnau, duok man savo širdį, ir tavo akys tegul pamėgsta mano kelius – Pat. 23:26.
Dievui atsidavusi širdis ir valia stengsis pažinti Dievo valią, suprasti Dievo mintis ir paklusti joms žodžiais ir darbais. Ir priklausomai, kokiame laipsnyje pasieksime šią naujo proto būseną, tokiame laipsnyje ir prasidės naujas gyvenimas visais požiūriais – mūsų siekių, vilčių, jausmų ir pastangų srityse. Dėl šios priežasties Dievas savo Planus ir valią apreiškia tikintiesiems, kad įsigyjamų žinių dėka, kurias gauname mąstydami apie tuos dalykus, pripildydami protus mintimis apie Dieviškąjį Planą ir Jo valią, ši perkeičianti įtaka galėtų pasiekti visas mūsų gyvenimo sritis – Z’01, 324 (R 2890).
* * *
Dievas trokšta mūsų proto, mūsų jausmų ir mūsų valios. Jis nori mūsų proto, kad jį galėtų ištuštinti ir atlaisvinti nuo nuodėmingų, klaidingų, savanaudiškų ir pasaulietiškų minčių, o pripildyti teisingomis, tikromis, pilnomis meilės ir dvasinėmis mintimis. Taip ištuštinti ir naujai pripildyti mūsų protai gali tapti pašvęstais indais ir tinkamais tam, kad Mokytojas galėtų juos panaudoti mūsų pačių ir kitų palaiminimui. Jis nori, kad mes savo jausmus ir savo valią apvalytume nuo nuodėmingų, savanaudiškų, pasaulietiškų ir klaidingų jausmų bei ketinimų, o pripildytume teisingais, tikrais, pilnais meilės ir dvasiniais jausmais bei ketinimais. Tokiu būdu apvalytos ir naujai pripildytos mūsų širdys gali tapti pašvęstais indais, tinkamais Viešpaties panaudojimui laiminant mus ir kitus. Todėl šiuo tekstu mes su meile raginami atiduoti savo širdis ir protus Dievui. Palaimintas yra tas, kuris tokiu būdu atiduoda save Dievui, nes praturtina savo širdį ir protą – P’30, 184.
Paralelinės citatos: Ps. 119:9; Pam. 12:1; Mt. 13:15; 16:24; Jn. 17:17; Rom. 6:13, 16,19; 12:1; 15:16; 2 Kor. 8:5; Gal. 2:20; Kol. 2:11; Hbr. 10:5 -7,10.
Giesmės: 8, 14, 114, 244, 208, 134, 325 / 462, 373, 23.
Poems of Dawn, 36; Wiersze brzasku, 24: Aukoju Tau, Viešpatie! Tower Reading: Z’16, 163; (R 5905).
Klausimai: Kaip aš pasielgiau šią savaitę su savo pasišventimu? Kodėl aš taip pasielgiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?