Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos – Pat. 25:28.
Kova su pačiu savimi tai pati didžiausia kova, o Viešpaties Žodis sako mums „kas suvaldo savo dvasią [savo protą, savo valią] geresnis už tą, kuris užima miestą”, kadangi jis išmoko, kontroliuodamas save, panaudoti tikro charakterio karingumą teisinga linkme. Po rimtų išbandymų kovojant su nuodėme ir savanaudiškumu savyje, po išėmimo rąsto iš savo asmeninės akies, po to, kai nugalėsime pyktį, rūstybę, neapykantą ir vaidus savo širdyje ir kūne – tik tada, pasitelkę šią sunkią kovą bei patirtį, būsime paruošti padėti broliams, padėti artimiems jų sunkumuose, padėti jiems įveikti jų apgultis ir silpnybes – Z’01, 295 (R 2877).
* * *
Žodis dvasia čia reiškia charakterio būdą. Negalėti suvaldyti savo dvasios reiškia neturėti savikontrolės. Asmuo, kuris jos neturi, yra kaip griuvėsiai, jei kalbėsime apie jo charakterį. Saliamonas iliustruoja tokią būseną kaip miestą, sugriautą ir be sienų. Pagal šią iliustraciją, mūsų charakteris yra lyg miestas, o mūsų įvairios geros dorybės – namai, mūsų geros mintys – kareiviai, ginantys miestą, o savikontrolė – sienos, apsupančios miestą. Išorėje yra nuodėmė, klaida, savanaudiškumas ir pasaulietiškumas, kaip tie kareiviai, vadovaujant šėtonui, jų generolui, bei kūnui ir pasauliui, jo leitenantams. Jie pirmiausia atakuoja mūsų savikontrolę, o kada ji krenta, naikina kiekvieną gerą mintį ir dorybę mumyse. Pagrindinis mūsų rūpestis – neleisti pralaužti savikontrolės sienos. Taip elgdamiesi mes įrodysime, kad esame nugalėtojai šioje gynybinėje kovoje ir išsaugosime savo simbolinį miestą nuo sugriovimo – P’34, 174, 175.
Paralelinės citatos: Ps. 116:11; Pat. 14:29; 16:32; 19:2; 21:5; 23:2; 25:8; 29:20; Pam. 5:2; 7:9; Lk. 14:26, 27; Rom. 8:12, 13; 13:14; 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:13; 9:12, 15, 18, 19, 23, 25-27; Kol. 3:5; Tit. 2:12; 1 Pet. 4:1, 2; 2 Pet. 1:6;
Giesmės: 145, 136, 125, 267, 1, 183, 130 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 206; Wiersze brzasku, 199: Lauk Viešpaties Tower Reading: Z’15, 87; (R 5652).
Klausimai: Ar šią savaitę ugdžiau savikontrolę, ar apsileidau šiame darbe? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?