Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas, kuris ir užantspaudavo mus – 2 Kor. 1:21,22.
Tikrojo mokinio antspaudas arba ženklas yra turėjimas Kristaus Dvasios. Ši Šventoji Dvasia pasireiškia trejopu būdu: (1) per aukščiausią meilę Dievui ir linksmą lojalumą Jo reikalui net ir tuomet, jei reikėtų užmokėti kentėjimais; (2) per meilę broliams – nesavanaudišką, kilnią, skaisčią – trokštant jiems gėrio ir visada pasiruošus skelbti jiems gėrį; (3) per užjaučiančią meilę pasauliui, kuri skatina mus daryti gerus darbus tiek, kiek leidžia galimybės, ir taip pat troškimą bei stengimąsi turėti ramybę su visais žmonėmis – Z’96, 212 (R 2032).
* * *
Dievas pastoviai ruošia Savo žmones, kaip Jėzaus mokinius, pritaiko abipusiam bendravimui. Be to, Jis pastoviai ugdė Kristaus Kūno narius, juos patepdamas stiprino juos, įstatė atitinkamose vietose šiame Kūne. Panašiai tobulina juose ir Dvasios antspaudą, atvesdamas jų širdis iki pilnos simpatijos, vienybės ir bendradarbiavimo su Juo visuose Jo potvarkiuose – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Rom. 16:25; Kol. 2;7; 1 Pet. 5:10; Apd. 10:38; Mt. 3:16,17; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; Gal. 2:20; 3:16,29; Ef. 4:13; 2 Kor. 5:5; Ef. 1:13,14; 4:30; Rom. 8:9,14-16; 5:5; 2 Tim. 2:19.
Giesmės:201, 4, 74, 114, 105, 198, 249 / 374, 116, 368.
Poems of Dawn, 290; Wiersze brzasku, 280: Mano gyvenimas yra tik audimas.
Tower Reading: Z’14, 213; (R 5498).
Klausimai: Ar šią savaitę pajutau Dievo atliekamą sustiprinimo, patepimo ir antspaudavimo darbą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokį darbą Jis manyje atliko?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?