Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas, kuris ir užantspaudavo mus – 2 Kor. 1:21,22.
Tikrojo mokinio antspaudas arba ženklas yra turėjimas Kristaus Dvasios. Ši Šventoji Dvasia pasireiškia trejopu būdu: (1) per aukščiausią meilę Dievui ir linksmą lojalumą Jo reikalui net ir tuomet, jei reikėtų užmokėti kentėjimais; (2) per meilę broliams – nesavanaudišką, kilnią, skaisčią – trokštant jiems gėrio ir visada pasiruošus skelbti jiems gėrį; (3) per užjaučiančią meilę pasauliui, kuri skatina mus daryti gerus darbus tiek, kiek leidžia galimybės, ir taip pat troškimą bei stengimąsi turėti ramybę su visais žmonėmis – Z’96, 212 (R 2032).
* * *
Dievas pastoviai ruošia Savo žmones, kaip Jėzaus mokinius, pritaiko abipusiam bendravimui. Be to, Jis pastoviai ugdė Kristaus Kūno narius, juos patepdamas stiprino juos, įstatė atitinkamose vietose šiame Kūne. Panašiai tobulina juose ir Dvasios antspaudą, atvesdamas jų širdis iki pilnos simpatijos, vienybės ir bendradarbiavimo su Juo visuose Jo potvarkiuose – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Rom. 16:25; Kol. 2;7; 1 Pet. 5:10; Apd. 10:38; Mt. 3:16,17; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; Gal. 2:20; 3:16,29; Ef. 4:13; 2 Kor. 5:5; Ef. 1:13,14; 4:30; Rom. 8:9,14-16; 5:5; 2 Tim. 2:19.
Giesmės:201, 4, 74, 114, 105, 198, 249 / 374, 116, 368.
Poems of Dawn, 290; Wiersze brzasku, 280: Mano gyvenimas yra tik audimas.
Tower Reading: Z’14, 213; (R 5498).
Klausimai: Ar šią savaitę pajutau Dievo atliekamą sustiprinimo, patepimo ir antspaudavimo darbą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokį darbą Jis manyje atliko?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
