Bet jei vaikai, tai ir paveldėtojai, o Kristaus bendrapaveldėtojai, jei tik kenčiame su Juo, kad būtume ir pagarbinti su Juo – Rom. 8:17.
Skaitydami Tėvo planus mūsų atžvilgiu, Jo valios šviesoje, parodytoje mūsų Mokytojo atžvilgiu, galime iš karto pastebėti, kad tai nėra Jo valia saugoti mus nuo visų skausmų, išbandymų bei kentėjimų ir su triumfu pernešti mus į garbę ant gėlėmis iškloto patogumų patalo. Tačiau mūsų kelias turi būti priešingas, jeigu norime sekti Kristaus pėdomis, kurį Dievas iškėlė būti ne vien sutaikymu už visos žmonijos nuodėmes, bet ir pavyzdžiu visiems Jo mokiniams. O kai tai sužinosime iš Dievo Plano ir Jo valios, tai greitai pastebėsime, jog neturime tikėtis nei prašyti, kad Dievas išlaisvintų mus iš skausmų ir rūpesčių, nes Dievo išmintis paruošė būtent tokį taką, vedantį į garbę – Z’96, 151 (R 1997).
* * *
Galime dalyvauti labai dideliame paveldėjime, kadangi turėdami Jo Dvasios, esame Jo vaikai. Mūsų paveldėjimas, vadovaujant Kristui, Vyriausiajam Paveldėtojui, bus nedalomas per visą amžinybę. Taigi, kas bus vertas gauti šį paveldėjimą? Tik tie bus pripažinti vertais šio didžiojo paveldėjimo, kurių atsidavimas Tėvui, Sūnui ir Tiesai (bei broliams ir visai žmonijai) skatina kentėti su Kristumi Dievo Dvasioje – P’26, 76.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:10; 2 Tim. 2:10-13; Kol. 3:4; 1 Pet. 5:10; 2 Tes. 2:14; Rom. 8:18; 9:23; 2 Kor. 4:16-18; Iz. 60:14-22; 1 Kor. 15:41-57; Flp. 3:21.
Giesmės: 326, 58, 92, 201, 72, 310, 281 / 188, 393, 5.
Poems of Dawn, 205; Wiersze brzasku, 198: Džiugi, saldi, džiaugsminga diena.
Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Ar šią savaitę, kentėdamas su Kristumi, laukiau Karalystės? Kaip tai paveikė mano charakterį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 12Nebūk netikintis, bet tikintis – Jn. 20:27.
Jokiu kitu būdu negalime priartėti prie Viešpaties, bet tik tada, kai ugdome tikėjimą ir pasitikėjimą Juo, Jo gerumu, Jo galia, Jo išmintimi ir Jo meile. Tikėjimas yra dorybė, kurią reikia tobulinti, ugdyti. Tie patys Apaštalai, kurie šaukė iš baimės, kai kilo audra Galilėjos jūroje, palaipsniui kaskart vis labiau augo tikėjime, kol, kaip liudija raštai, sugebėjo pasitikėti Viešpačiu ir tikėjo Juo net ir tuomet, kai Jo nebuvo, net tuomet, kai negalėjo Jo suprasti. Tai turėtų būti pamoka ir mums kasdieniniame gyvenime, ugdant pasitikėjimą Viešpačiu ir galvojant apie mūsų buvusius išgyvenimus, bei visus mokinimus, esančius Jo Žodyje, kad tokiu būdu mūsų tikėjimas Juo įsišaknytų ir turėtų pamatą – Z’04, 89 (R3337).
* * *
Būti netikinčiu reiškia, kad savo protu neįvertiname Dievo ir Kristaus, nepasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais; o būti tikinčiu reiškia, kad įvertiname Dievą ir Kristų savo protu ir pasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Dievas ir Jėzus nenusipelno, kad Jais netikėtume, ir nei vienas Dievo vaikas neturėtų savo netikėjimu įžeisti Jų, kadangi netikėjimas, rodomas darbais, tarytum sako Dievui ir Kristui, kad jais pasitikėti negalime. Priešingai, turime būti labai uolūs Jų atžvilgiu, kad darbais įrodytume, jog be išlygų pasitikime Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Taip darydami, Jiems patiksime – P’36, 165, 166.
Paralelinės citatos: Iš. 4:1; Sk. 20:12; Ps. 78:19, 21, 22, 32; 95:8-11;106:7,24; Iz. 7:9; 53:1-3; Mt. 17:17,19,20; Mk. 6:2-6;9:24; 16:14,16; Lk. 8:12,18; 24:11,21,25,26; Jn. 16;8,9; Rom. 3:3; 10:6,7,14.
Giesmės: 174, 12, 56, 63, 93, 124, 251 / 102, 257, 15.
Poems of Dawn, 83; Wiersze brzasku, 74: Užtikrinimas. Tower Reading: Z’15, 40; (R 5624).
Klausimai: Kokie buvo išbandymai šią savaitę, susiję su šia citata? Kaip juos priėmiau? Kokie buvo rezultatai?