Bet jei vaikai, tai ir paveldėtojai, o Kristaus bendrapaveldėtojai, jei tik kenčiame su Juo, kad būtume ir pagarbinti su Juo – Rom. 8:17.
Skaitydami Tėvo planus mūsų atžvilgiu, Jo valios šviesoje, parodytoje mūsų Mokytojo atžvilgiu, galime iš karto pastebėti, kad tai nėra Jo valia saugoti mus nuo visų skausmų, išbandymų bei kentėjimų ir su triumfu pernešti mus į garbę ant gėlėmis iškloto patogumų patalo. Tačiau mūsų kelias turi būti priešingas, jeigu norime sekti Kristaus pėdomis, kurį Dievas iškėlė būti ne vien sutaikymu už visos žmonijos nuodėmes, bet ir pavyzdžiu visiems Jo mokiniams. O kai tai sužinosime iš Dievo Plano ir Jo valios, tai greitai pastebėsime, jog neturime tikėtis nei prašyti, kad Dievas išlaisvintų mus iš skausmų ir rūpesčių, nes Dievo išmintis paruošė būtent tokį taką, vedantį į garbę – Z’96, 151 (R 1997).
* * *
Galime dalyvauti labai dideliame paveldėjime, kadangi turėdami Jo Dvasios, esame Jo vaikai. Mūsų paveldėjimas, vadovaujant Kristui, Vyriausiajam Paveldėtojui, bus nedalomas per visą amžinybę. Taigi, kas bus vertas gauti šį paveldėjimą? Tik tie bus pripažinti vertais šio didžiojo paveldėjimo, kurių atsidavimas Tėvui, Sūnui ir Tiesai (bei broliams ir visai žmonijai) skatina kentėti su Kristumi Dievo Dvasioje – P’26, 76.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:10; 2 Tim. 2:10-13; Kol. 3:4; 1 Pet. 5:10; 2 Tes. 2:14; Rom. 8:18; 9:23; 2 Kor. 4:16-18; Iz. 60:14-22; 1 Kor. 15:41-57; Flp. 3:21.
Giesmės: 326, 58, 92, 201, 72, 310, 281 / 188, 393, 5.
Poems of Dawn, 205; Wiersze brzasku, 198: Džiugi, saldi, džiaugsminga diena.
Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Ar šią savaitę, kentėdamas su Kristumi, laukiau Karalystės? Kaip tai paveikė mano charakterį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 28Jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti – 1 Pet. 3:14.
Tik tuomet, kai esame neapkenčiami dėl lojalumo Tiesai (tiesiogiai ar netiesiogiai), galime būti patenkintais, arba laikyti, kad kenčiame Tiesos naudai. Kaip Apaštalas parodo, kai kurie kenčia kaip tokie, kurie daro blogį ir kišasi į kitų žmonių reikalus arba dėl to, kad trūksta jiems švelnumo, yra šiurkštūs, trūksta susivaldymo, apie ką perspėja Dievo Žodis. Mūsų pareiga yra ne vien tyrinėti Viešpaties valią, bet ir atidžiai apsvarstyti visas mus supančias aplinkybes ir sąlygas, kad galėtume priimti tokį pasvertą elgesio būdą mūsų gyvenime, kuris, pirma, turėtų Dievo pritarimą, o antra, kiek tai yra įmanoma, sukeltų mažiau rūpesčių, nepatogumų ir nepasitenkinimo kitiems, o tada turime drąsiai pasitikėti Dievo prižiūrinčia išmintimi ir apvaizda – Z’99, 166,167 (R 2492).
* * *
Kentėti teisingumo labui, reiškia užtraukti ant savęs blogį dėl savo uolumo, liekant mirusiu sau ir pasauliui, o būnant gyvu Dievui budėjime, maldoje, studijavime ir Dievo Žodžio platinime, o taip pat tobulinant charakterį santaikoje su šia veikla. Iš tikrųjų, laimingi yra tie, kurie taip elgiasi, kadangi gali bendrauti su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, turi Dievo Dvasią, Žodį ir apvaizdą bei garbingą viltį turėti dalį kartu su Kristumi Karalystėje. Taip, viskas priklauso jiems! – P’32, 95,96.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Jok. 1:2,12; 5:10; 1 Pet. 2:19-21; 4:12-19; Apd. 9:16; Rom. 8:17,18,23; 1 Kor. 4:12,13; 2 Kor. 1:5-7; 4:16-18; Flp. 1:29; 3:10; Kol. 1:24; 2 Tes. 1:4,5; 2 Tim. 2:12.
Giesmės: 326, 325, 93, 272, 299, 322, 179 / 351, 109, 175.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 188: Kada nors suprasime. Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Ar aš kentėjau teisingumo labui? Kaip? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
