Bet jei vaikai, tai ir paveldėtojai, o Kristaus bendrapaveldėtojai, jei tik kenčiame su Juo, kad būtume ir pagarbinti su Juo – Rom. 8:17.
Skaitydami Tėvo planus mūsų atžvilgiu, Jo valios šviesoje, parodytoje mūsų Mokytojo atžvilgiu, galime iš karto pastebėti, kad tai nėra Jo valia saugoti mus nuo visų skausmų, išbandymų bei kentėjimų ir su triumfu pernešti mus į garbę ant gėlėmis iškloto patogumų patalo. Tačiau mūsų kelias turi būti priešingas, jeigu norime sekti Kristaus pėdomis, kurį Dievas iškėlė būti ne vien sutaikymu už visos žmonijos nuodėmes, bet ir pavyzdžiu visiems Jo mokiniams. O kai tai sužinosime iš Dievo Plano ir Jo valios, tai greitai pastebėsime, jog neturime tikėtis nei prašyti, kad Dievas išlaisvintų mus iš skausmų ir rūpesčių, nes Dievo išmintis paruošė būtent tokį taką, vedantį į garbę – Z’96, 151 (R 1997).
* * *
Galime dalyvauti labai dideliame paveldėjime, kadangi turėdami Jo Dvasios, esame Jo vaikai. Mūsų paveldėjimas, vadovaujant Kristui, Vyriausiajam Paveldėtojui, bus nedalomas per visą amžinybę. Taigi, kas bus vertas gauti šį paveldėjimą? Tik tie bus pripažinti vertais šio didžiojo paveldėjimo, kurių atsidavimas Tėvui, Sūnui ir Tiesai (bei broliams ir visai žmonijai) skatina kentėti su Kristumi Dievo Dvasioje – P’26, 76.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:10; 2 Tim. 2:10-13; Kol. 3:4; 1 Pet. 5:10; 2 Tes. 2:14; Rom. 8:18; 9:23; 2 Kor. 4:16-18; Iz. 60:14-22; 1 Kor. 15:41-57; Flp. 3:21.
Giesmės: 326, 58, 92, 201, 72, 310, 281 / 188, 393, 5.
Poems of Dawn, 205; Wiersze brzasku, 198: Džiugi, saldi, džiaugsminga diena.
Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Ar šią savaitę, kentėdamas su Kristumi, laukiau Karalystės? Kaip tai paveikė mano charakterį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 19Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas yra man davęs? – Jn. 18:11.
Matome, kaip nuolankumo malonė šviečia visuose, net ir mažuose, mūsų brangaus Atpirkėjo tarnavimo reikaluose. Net ir toje akimirkoje, kai pasidavė Savo priešams, Viešpats nesigyrė, kad Jis tai daro savanoriškai, nenorėjo, kad Jį garbintų kaip kankinį! Jis skelbė paprastą tiesą, jog Tėvas to reikalauja, kad taip Jis parodytų Savo asmeninį lojalumą Tėvui. Jis išpažįsta apie Save, kad yra Dievo tarnas, Jo Sūnus, kuris, iš to ką kentėjo, išmoko paklusnumo. Gali būti, kad jokia kita pamoka nėra labiau reikalinga Viešpaties pasekėjams, kaip ši, kad turime savanoriškai gerti iš taurės, kurią Tėvas pripildo – pripažindami tai, kad Tėvas vadovauja ir tvarko visus mūsų reikalus, nes, kaip Pateptojo mokiniai, priklausome Jam – Z’99, 118;’01,91 (R 2467, 2778).
* * *
Taurė – tai simbolis malonių ir skaudžių išbandymų. Taip kaip šventųjų gyvenime nieko neįvyksta be Tėvo valios, taip ir viskas, kas jiems atsitinka, yra Jo valios parodymas. Šventieji pripažįsta šiuos išbandymus kaip taurę, kurią Tėvas jiems siūlo ir duoda išgerti. Ir taip, kaip buvo su jų Mokytoju, taip ir jiems, tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kad jie taip pat turi gerti iš taurės, ir, kiek tai yra įmanoma, visada su patenkintu nusiteikimu, su dėkinga ir įvertinančia širdimi, Dievo garbei ir kitų bei savo asmeninei naudai – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 13:15; Ps. 119:75; Jer. 10:19; Mt. 20:22;26:39,42; Lk. 22:20; Rom. 5:3-5; 1 Kor. 10:16,21; 2 Kor. 7:4; Flp. 3:8; Ps. 23:5; 116:13; Iz. 51:22,23.
Giesmės: 168, 276, 5, 299, 325, 326, 134 / 53a, 392, 346.
Poems of Dawn, 237; Wiersze brzasku, 223: Getsemanės angelas. Tower Reading: Z’14, 84; (R 5421).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
