Bet jei vaikai, tai ir paveldėtojai, o Kristaus bendrapaveldėtojai, jei tik kenčiame su Juo, kad būtume ir pagarbinti su Juo – Rom. 8:17.
Skaitydami Tėvo planus mūsų atžvilgiu, Jo valios šviesoje, parodytoje mūsų Mokytojo atžvilgiu, galime iš karto pastebėti, kad tai nėra Jo valia saugoti mus nuo visų skausmų, išbandymų bei kentėjimų ir su triumfu pernešti mus į garbę ant gėlėmis iškloto patogumų patalo. Tačiau mūsų kelias turi būti priešingas, jeigu norime sekti Kristaus pėdomis, kurį Dievas iškėlė būti ne vien sutaikymu už visos žmonijos nuodėmes, bet ir pavyzdžiu visiems Jo mokiniams. O kai tai sužinosime iš Dievo Plano ir Jo valios, tai greitai pastebėsime, jog neturime tikėtis nei prašyti, kad Dievas išlaisvintų mus iš skausmų ir rūpesčių, nes Dievo išmintis paruošė būtent tokį taką, vedantį į garbę – Z’96, 151 (R 1997).
* * *
Galime dalyvauti labai dideliame paveldėjime, kadangi turėdami Jo Dvasios, esame Jo vaikai. Mūsų paveldėjimas, vadovaujant Kristui, Vyriausiajam Paveldėtojui, bus nedalomas per visą amžinybę. Taigi, kas bus vertas gauti šį paveldėjimą? Tik tie bus pripažinti vertais šio didžiojo paveldėjimo, kurių atsidavimas Tėvui, Sūnui ir Tiesai (bei broliams ir visai žmonijai) skatina kentėti su Kristumi Dievo Dvasioje – P’26, 76.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:10; 2 Tim. 2:10-13; Kol. 3:4; 1 Pet. 5:10; 2 Tes. 2:14; Rom. 8:18; 9:23; 2 Kor. 4:16-18; Iz. 60:14-22; 1 Kor. 15:41-57; Flp. 3:21.
Giesmės: 326, 58, 92, 201, 72, 310, 281 / 188, 393, 5.
Poems of Dawn, 205; Wiersze brzasku, 198: Džiugi, saldi, džiaugsminga diena.
Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Ar šią savaitę, kentėdamas su Kristumi, laukiau Karalystės? Kaip tai paveikė mano charakterį?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 5Turėdami vyriausią kunigą Dievo namams, ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu – Hbr. 10:21,22.
Atsiminkime, kad Dievas, kuris pradėjo gerą darbą nesikeičia. Ir jeigu mūsų širdis tebėra iki šiol harmonijoje su Juo, o mūsų tikėjimas didžiuoju išpirkimu, sutaikinimu ir toliau yra aiškus ir pastovus, jei mūsų pasišventimas ir toliau yra pilnas ir visiškas, o visuose mūsų reikaluose nesistengiame vykdyti savo valios, bet pildome Jo valią – tada iš tikrųjų galime turėti pilną tikėjimą. Žinodami, kad Dievas nesikeičia ir, kad mes vis dar esame taikoje su Jo pažadais ir patvarkymais, suprantame, kad visa Jo maloninga apvaizda veikia iki šiol mūsų naudai. Tai yra visiškas tikėjimo pilnumas – pilnas pasitikėjimas Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Būdami Dievo vaikais, turime Kristų kaip mūsų Vyriausiąjį Kunigą. Tai mums garantuoja, kad visos mūsų nežinomos ir daromos nenoromis silpnybės ir ydos yra pridengtos, o viso to dėka galime likti Viešpaties malonėje. Tuo pasiremiant kunigai galėjo priartėti prie auksinės žvakidės ir matyti jos puikią šviesą; prie stalo su padėtinėmis duonomis ir valgyti stiprinantį maistą; prie aukuro, kad galėtų aukoti kvepiančius smilkalus; priartėti prie antros uždangos, kurią jie praėjo mirdami, taip tiesiogiai atsistodami Dievo akivaizdoje su ištikima ir švaria širdimi, pilnai pasitikėdami Viešpačiu ir Jo aprūpinimu. Taigi priartėkime arčiau! – P’36, 165.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:1,6; 4:14,16; 7:27; 1 Tim. 3:15; Ps. 51:6; 1 Jn. 3:21; Jn. 1:47; Apd. 8:37; Hbr. 11:1-39; Ps. 118:8,9; 125:1; Pat. 3:5; Iz. 26:3; 30:15; Mk. 9:23,24; Lk. 17:5; Rom. 4:18-21; 15:13; Kol. 1:23; Hbr. 13:5,6; Jok. 1:6; 1 Pet. 1:5,7,9,21; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 137, 99, 110, 120, 174, 197, 293 / 175, 336, 132.
Poems of Dawn, 34; Wiersze brzasku, 22: Jėzus. Tower Reading: Z’14, 88; (R 5424).
Klausimai: Kokia turėjo reikšmę man ši citata? Kaip ją pritaikiau praktiškai? Kokios buvo pasekmės?
