Todėl, šventi broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, atidžiai žvelkite į mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų – Hbr. 3:1.
Dievo valia yra, kad visi „Kristaus kūno” nariai susidurtų su pasaulio silpnybėmis ir pajustų jas, kad tada, kai bus išaukštinti Karalystėje, kada kaip Karališkoji Kunigija teis pasaulį, būtų labai jautrūs, užjaučiantys, didžiadvasiai. Mūsų Viešpats ir Vadovas, kuris neturėjo jokių puolusios žmonijos netobulumų, bet buvo šventas, nekaltas ir atskirtas nuo nusidėjėlių, turėjo imti ant savęs žmonijos ligas ir silpnybes, kad taip galėtų pažinti mūsų silpnumus ir būtų ištikimu Vyriausiuoju Kunigu. Būtų visai nelogiška manyti, kad pamokos, kurios buvo reikalingos ir kurios turėjo paruošti Vyriausiąjį Kunigą Jo pareigoms ir tarnybai, buvo nereikalingos Jo žemesniems kunigams, pašauktiems kentėti su Juo ir karaliauti su Juo – Z’96, 208 (R 2028).
* * *
Broliai yra šventi, kadangi pašventė save Viešpačiui. Jie yra Dangiškojo pašaukimo dalininkais, kadangi Tėvo pakviesti priėmė šį pašaukimą ir gavo Šventąją Dvasią. Vienas iš naudingiausių darbų, ką jie daro, tai pastoviai galvoja apie Kristų, tą Vienintelį, Tėvo siųstąjį kunigų tvarkos Vyriausiąjį Kunigą. Tai jiems padeda eiti Viešpaties pėdomis – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Iz. 53; Jn. 19:5; Flp. 2:5-11; 3:14; 2 Tim. 1:9; 2 Pet. 1:10; Hbr. 2:9,17,18; 4:14; 5:5; 6:20; 8:1; 9:11; 10:21; 12:2,3; 1 Pet. 2:21.
Giesmės: 96, 139, 168, 167, 259, 212, 349 /474, 370, 345.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku,175: Kristus – mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’11, 122; (R 4802).
Klausimai: Ką man davė apmąstymai apie Jėzų? Kaip tai man padėjo tobulėti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?