Todėl, šventi broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, atidžiai žvelkite į mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų – Hbr. 3:1.
Dievo valia yra, kad visi „Kristaus kūno” nariai susidurtų su pasaulio silpnybėmis ir pajustų jas, kad tada, kai bus išaukštinti Karalystėje, kada kaip Karališkoji Kunigija teis pasaulį, būtų labai jautrūs, užjaučiantys, didžiadvasiai. Mūsų Viešpats ir Vadovas, kuris neturėjo jokių puolusios žmonijos netobulumų, bet buvo šventas, nekaltas ir atskirtas nuo nusidėjėlių, turėjo imti ant savęs žmonijos ligas ir silpnybes, kad taip galėtų pažinti mūsų silpnumus ir būtų ištikimu Vyriausiuoju Kunigu. Būtų visai nelogiška manyti, kad pamokos, kurios buvo reikalingos ir kurios turėjo paruošti Vyriausiąjį Kunigą Jo pareigoms ir tarnybai, buvo nereikalingos Jo žemesniems kunigams, pašauktiems kentėti su Juo ir karaliauti su Juo – Z’96, 208 (R 2028).
* * *
Broliai yra šventi, kadangi pašventė save Viešpačiui. Jie yra Dangiškojo pašaukimo dalininkais, kadangi Tėvo pakviesti priėmė šį pašaukimą ir gavo Šventąją Dvasią. Vienas iš naudingiausių darbų, ką jie daro, tai pastoviai galvoja apie Kristų, tą Vienintelį, Tėvo siųstąjį kunigų tvarkos Vyriausiąjį Kunigą. Tai jiems padeda eiti Viešpaties pėdomis – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Iz. 53; Jn. 19:5; Flp. 2:5-11; 3:14; 2 Tim. 1:9; 2 Pet. 1:10; Hbr. 2:9,17,18; 4:14; 5:5; 6:20; 8:1; 9:11; 10:21; 12:2,3; 1 Pet. 2:21.
Giesmės: 96, 139, 168, 167, 259, 212, 349 /474, 370, 345.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku,175: Kristus – mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’11, 122; (R 4802).
Klausimai: Ką man davė apmąstymai apie Jėzų? Kaip tai man padėjo tobulėti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
