Todėl, šventi broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, atidžiai žvelkite į mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų – Hbr. 3:1.
Dievo valia yra, kad visi „Kristaus kūno” nariai susidurtų su pasaulio silpnybėmis ir pajustų jas, kad tada, kai bus išaukštinti Karalystėje, kada kaip Karališkoji Kunigija teis pasaulį, būtų labai jautrūs, užjaučiantys, didžiadvasiai. Mūsų Viešpats ir Vadovas, kuris neturėjo jokių puolusios žmonijos netobulumų, bet buvo šventas, nekaltas ir atskirtas nuo nusidėjėlių, turėjo imti ant savęs žmonijos ligas ir silpnybes, kad taip galėtų pažinti mūsų silpnumus ir būtų ištikimu Vyriausiuoju Kunigu. Būtų visai nelogiška manyti, kad pamokos, kurios buvo reikalingos ir kurios turėjo paruošti Vyriausiąjį Kunigą Jo pareigoms ir tarnybai, buvo nereikalingos Jo žemesniems kunigams, pašauktiems kentėti su Juo ir karaliauti su Juo – Z’96, 208 (R 2028).
* * *
Broliai yra šventi, kadangi pašventė save Viešpačiui. Jie yra Dangiškojo pašaukimo dalininkais, kadangi Tėvo pakviesti priėmė šį pašaukimą ir gavo Šventąją Dvasią. Vienas iš naudingiausių darbų, ką jie daro, tai pastoviai galvoja apie Kristų, tą Vienintelį, Tėvo siųstąjį kunigų tvarkos Vyriausiąjį Kunigą. Tai jiems padeda eiti Viešpaties pėdomis – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Iz. 53; Jn. 19:5; Flp. 2:5-11; 3:14; 2 Tim. 1:9; 2 Pet. 1:10; Hbr. 2:9,17,18; 4:14; 5:5; 6:20; 8:1; 9:11; 10:21; 12:2,3; 1 Pet. 2:21.
Giesmės: 96, 139, 168, 167, 259, 212, 349 /474, 370, 345.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku,175: Kristus – mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’11, 122; (R 4802).
Klausimai: Ką man davė apmąstymai apie Jėzų? Kaip tai man padėjo tobulėti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 8Nepiktnaudžiauk VIEŠPATIES, savo Dievo, vardu – Iš. 20:7.
Nors šis įsakymas nebuvo duotas dvasiniam Izraeliui, tačiau galime pastebėti, kad jo dvasia liečia taip pat ir mus. Priėmėme Kristaus vardą kaip savo. Šventas Galvos vardas priklauso visiems pasišventusiems. Ši mintis turėtų mus paskatinti būti atsargiais, kad galėtume sau pasakyti: turiu saugotis, kad nenaudočiau Viešpaties vardo
be reikalo, kad vertinčiau garbę, kilnumą ir atsakomybę savo pareigų, kaip Dievo atstovo ir ambasadoriaus šiame pasaulyje. Aš elgsiuosi atsargiai ir stengsiuosi, kiek tai yra įmanoma, neatnešti gėdos, negarbės šiam vardui, bet priešingai, atiduoti garbę kiekviena mintimi, kiekvienu žodžiu ir poelgiu – Z’04, 73 (R 3329).
* * *
Dievo vardas – reiškia Jo pavadinimą, prigimtį, charakterį, reputaciją, garbę, pareigas ir žodį. Pasišventę žmonės, kaip Dievo atstovai, naudoja ir ima Jo vardą visose šiose reikšmėse – dabar laikinai, o po prisikėlimo – pastoviai ir amžinai. Naudoti Jo vardą be reikalo reikštų nesirūpinimą arba piktnaudžiavimą privilegijomis, kurias kaip Dievo atstovai gauname, kai pasišvenčiame Jam. Taigi, kuris yra neištikimas pasišventime, tas naudoja Dievo vardą be reikalo. Tačiau tas, kuris yra ištikimas pasišventimo įžadams, naudoja ir ima Dievo vardą teisingai ir taikoje su pasišventimo tikslu. Toks elgesys turėtų būti mūsų kasdienis tikslas – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Kun. 19:12; 22:32; 24:10-16; Įst. 4:10; 5:29; 10:12,20,21; Joz. 24:14; 1 Sam. 2:30; Jobo 21:14; 40:2; Pat. 30:8,9; Rom. 12:1; Mt. 10:22; 25:14-29.
Giesmės: 278, 14, 196, 224, 277, 198, 8 / 1, 373, 275.
Poems of Dawn, 92; Wiersze brzasku, 81: Tikėk, Dievas gali padėti.
Tower Reading: Z’14, 55; (R 5404).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau Dievo vardą? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
