Todėl, šventi broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, atidžiai žvelkite į mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų – Hbr. 3:1.
Dievo valia yra, kad visi „Kristaus kūno” nariai susidurtų su pasaulio silpnybėmis ir pajustų jas, kad tada, kai bus išaukštinti Karalystėje, kada kaip Karališkoji Kunigija teis pasaulį, būtų labai jautrūs, užjaučiantys, didžiadvasiai. Mūsų Viešpats ir Vadovas, kuris neturėjo jokių puolusios žmonijos netobulumų, bet buvo šventas, nekaltas ir atskirtas nuo nusidėjėlių, turėjo imti ant savęs žmonijos ligas ir silpnybes, kad taip galėtų pažinti mūsų silpnumus ir būtų ištikimu Vyriausiuoju Kunigu. Būtų visai nelogiška manyti, kad pamokos, kurios buvo reikalingos ir kurios turėjo paruošti Vyriausiąjį Kunigą Jo pareigoms ir tarnybai, buvo nereikalingos Jo žemesniems kunigams, pašauktiems kentėti su Juo ir karaliauti su Juo – Z’96, 208 (R 2028).
* * *
Broliai yra šventi, kadangi pašventė save Viešpačiui. Jie yra Dangiškojo pašaukimo dalininkais, kadangi Tėvo pakviesti priėmė šį pašaukimą ir gavo Šventąją Dvasią. Vienas iš naudingiausių darbų, ką jie daro, tai pastoviai galvoja apie Kristų, tą Vienintelį, Tėvo siųstąjį kunigų tvarkos Vyriausiąjį Kunigą. Tai jiems padeda eiti Viešpaties pėdomis – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Iz. 53; Jn. 19:5; Flp. 2:5-11; 3:14; 2 Tim. 1:9; 2 Pet. 1:10; Hbr. 2:9,17,18; 4:14; 5:5; 6:20; 8:1; 9:11; 10:21; 12:2,3; 1 Pet. 2:21.
Giesmės: 96, 139, 168, 167, 259, 212, 349 /474, 370, 345.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku,175: Kristus – mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’11, 122; (R 4802).
Klausimai: Ką man davė apmąstymai apie Jėzų? Kaip tai man padėjo tobulėti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
