Kad jūsų ištirtas tikėjimas, daug vertingesnis už auksą, kuris, nors ir pragaišta, tačiau ištiriamas ugnimi, būtų rastas gyriui, garbei ir pagarbai tuo metu, kai apsireikš Jėzus Kristus – 1 Pet. 1:7.
Tai jūsų tikėjimas dabar yra bandomas. Kada turėjote ramias dienas, kada malonės saulė aiškiai švietė virš jūsų, jūs ramiai dėjote Tiesos žinių pamatą ir statėte krikščioniško charakterio antstatą. Bet dabar esate krosnyje jūsų išbandymui. Todėl būkite drąsūs. Sustiprinkite kantrybę. Sukaupkite, įtempkite visas jėgas, reikalingas ištvermei. Tvirtai laikykitės vilties. Atsiminkite pažadus, kurie vis dar priklauso jums ir „nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!”. „Tikėjime ir viltyje bus jūsų stiprybė”. „Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo”, nes tikėjimas nugali – Z’95, 135 (R 1822).
* * *
Taip, kaip tauriųjų metalų specialistas, dėdamas aukso rūdą į įkaitusią tiglinę krosnį, nenori šio aukso sunaikinimo, bet atskyrimo nuo šlako ir apvalymo, taip ir Dievas, duoda mums ugningus išbandymus ne tam, kad sugriauti mūsų tikėjimą, bet norėdamas atskirti jį nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo ir pasaulietiškumo šlako. Taip šis tikėjimas tampa visais požiūriais vertingu, kuris mūsų Viešpaties apreiškimo metu – Jo Epifanijos metu – bus parodytas kaip vertas garbės, pagarbos ir šlovės – P’36, 78.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 29:17; Ps. 26:2; 81:7; Mt. 13:19-22; 2 Tes. 1:3-5; Hbr. 6:13,18; Jok. 1:3,12; Hbr. 11:7, 17-19,25,29,30,32-39; Jobo 1;2; Ezr. 8:22; Mt. 8:23-27; 15:21-28; 9:28; 14:25-33.
Giesmės: 197, 12, 57, 93, 110, 124, 137 / 402, 251, 135.
Poems of Dawn, 51; Wiersze brzasku, 42: Tinkamas buvo šis kelias.
Tower Reading: Z’12, 320; (R 5114).
Klausimai: Kokius išbandymus, susijusius su šiuo tekstu, patyriau šią savaitę? Kaip juos pergyvenau? Kokie išbandymai man buvo naudingi, o kokie sukėlė trukdymų? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 24Bet aš drausminu savo kūną ir jį pavergiu, kad ... pats nepasidaryčiau atmestinas – 1 Kor. 9:27.
Žmogaus kūnas turi tam tikrą polinkį prisikelti iš būsenos, palaikytos mirusia. Todėl nauja prigimtis turi pastoviai budėti, kad turėtų kontrolę, kovotų gerą tikėjimo kovą ir gautų apdovanojimą, kaip nugalėtoja. Tokia naujo proto kova su kūnu yra vadinama gera kova todėl, kad kovojama su savo asmeninės puolusios prigimties nuodėmėmis ir silpnybėmis. Tai tikėjimo kova todėl, kad visas krikščionio gyvenimas, tai gyvenimas tikėjimu, kaip tai apibūdina Apaštalas: „Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu”. Tai tikėjimo kova todėl, kad niekas nepajėgtų kovoti su savo kūnu ir jo polinkiais, geismais, jeigu neugdytų tikėjimo Dievo pažadais ir nepasitikėtų Viešpačiu, savo Padėjėju – Z’03, 425 (R 3272).
* * *
Yra tam tikras skirtumas tarp kūno griežto drausminimo ir paėmimo jo į nelaisvę. Drausminame savo kūną tada, kai žlugdome jo pastangas mus valdyti, kai atitraukiame savo žemiškus jausmus, atskirdami juos nuo kūno tikslų ir nepasiduodame jo puolimams. Paimame savo kūną į nelaisvę tada, kai mūsų nauja širdis, protas ir valia priverčia jį ir pavergia tam tikslui, kad vykdytų Dievo valią, tarnautų Tiesai, teisingumui ir šventumui. Tie abu dalykai turi būti daromi, jeigu norime gauti mūsų pašaukimo apdovanojimą. Nors dar kiti dalykai turi būti įvykdyti, kad galėtume gauti amžiną gyvenimą, tačiau šie du yra būtini norint nugalėti. Jei kas šiame dalyke apsileidžia, tas nenugalės – praras apdovanojimą – P’36, 110.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 9:25,26; 2 Kor. 6:4,5; Rom. 8:13; Apd. 1:25; 2 Pet. 2:15; Ef. 4:22; Kol. 3:5; Jer. 6:30; Lk. 9:25; 2 Kor. 13:5,6.
Giesmės: 78, 47, 4, 8, 114, 150, 196 / 474, 135, 456.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’15, 296; (R 5777).
Klausimai: Kaip mano šios savaitės išgyvenimai atitiko šį tekstą? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
