Dievas priešinasi išdidiems, o nuolankiems teikia malonę – 1 Pet. 5:5.
Mylimieji, pirmiausiai gerai saugokime nuolankumo bruožą. Ir tik tada, kai esame mažais savo akyse, Dievas gali mus panaudoti saugiu mums būdu. Tačiau Dievas mūsų neuždengia ir nepaslepia nuo įvairių ištikimybės išbandymų. Jeigu Viešpats šiandien tave šiek tiek išaukština, padrąsina sėkme Jo tarnyboje, priimk tai nuolankiai ir nusižeminusiai, prisimindamas apie savo nevertumą ir netinkamumą, galbūt Dievui patiko veikti per tave. Kartu būk pasiruošęs priimti ir kitos dienos pažeminimo būseną, kuri gali būti reikalinga drausmės ir disciplinos palaikymui ir tavo charakterio tinkamam subalansavimui. Jeigu praėjusios dienos pasisekimai sukelia tavyje susierzinimą ir pasipiktinimą šios dienos pažeminimu, tada saugokis! Nes dar nesi tiek dvasiškai ištobulėjęs, koks turėtum būti – Z’96, 19 (R 1919).
* * *
Išdidūs žmonės pernelyg aukštai mano apie save, pasikliauja savimi ir siekia savęs išaukštinimo. Tačiau, kurie yra iš tikrųjų nuolankūs ir nusižeminę, save vertina kukliai, labiau pasitiki Dievu nei savimi ir nusižemina dėl Jo reikalo. Išdidūs braunasi į vietas, kurios viršija jų sugebėjimus ir nuopelnus. Jie dažnai stengiasi nustumti į šalį kitus ir visada kišasi į Dievo tvarką. Todėl Dievas, verčiamas būtinumo, turi jiems pasipriešinti; tačiau nuolankiuosius Jis pastoviai išaukština, kadangi jų sugebėjimai ir nuopelnai užtikrina jiems suteiktą malonę, kurios jie nesiekia savanaudiškai ir netinkamu būdu – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Jok. 4:6,10; Iz. 57:15; 66:2; Mt. 20:26-28; Mk. 10:43-45; Jobo 22:29; Pat. 15:33; 29:23; Dan. 4:37; Lk. 14:11; 18:14; 1 Pet. 5:6.
Giesmės: 63, 47, 114, 134, 191, 229, 307 / 87, 1, 37.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
