Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 17Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi – Iz. 26:3.
Tai nėra ramybė, kurią duoda pasaulis, nei ramybė kylanti iš abejingumo ar tinginystės, arba ramybė atsirandanti dėl pataikavimo sau pačiam, ar ramybė kylanti iš fanatizmo. Tai yra Kristaus ramybė – „Savo ramybę duodu jums”. Žiūrėdami atgal į praeitį galime pastebėti, kad mūsų Mokytojas išlaikė Savo ramybę su Dievu visose aplinkybėse. Tai ramybė, kuri besąlygiškai pasitiki Dievo išmintimi, meile, teisingumu ir jėga – ramybė, kuri atsimena malonius pažadus, duotus Viešpaties ištikimiesiems, kad jokiu būdu niekas negali pakenkti Jo ištikimiems, ir kad visi daiktai išvien veikia labui tų, kurie myli Dievą. Ši ramybė tikėjimu gali priimti viską, ką Dievo apvaizda leis, ir gali per ašaras, su džiaugsmingu laukimu matyti būsimas palaimas, kurias pažadėjo mūsų Mokytojas ir kurių skonį jau dabar pajautėme, turėdami dabartinę ramybę ir džiaugsmą – Z’99, 95 (R 2455).
* * *
Tam, kad protas pasitikėtų Viešpačiu yra būtinas ne vien išteisinimas ir pasišventimas, bet taip pat būtinas ir ištikimas prisiderinimas prie išteisinimo ir pasišventimo sąlygų. Tik tam, kuris pasitiki Viešpačiu, ir tik tokiam, Dievas pažadėjo tobulą ramybę. Ši ramybė nėra jų žmogiškos prigimties, proto ir širdies ramybė. Tai Dievo ramybė, kuria turi privilegiją džiaugtis pasišventę žmonės – tai ramybė, kuri didėja ilgume, gilume, aukštume ir platume, proporcingai tiek, kiek jie turi pasišventimo dvasios – P’30, 79.
Paralelinės citatos: Ps. 29:11; 119:165; Iz. 54:10,13; Jn. 14:27; Rom.8:6; 15:13,33; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 1:20; 3:15; Hbr. 4.
Giesmės: 56, 109, 110, 244, 273, 233, 307 / 374, 336, 470.
Poems of Dawn, 178; Wiersze brzasku, 167: Tobula Dievo ramybė. Tower Reading: Z’14, 102; (R 5431).
Klausimai: Ar šią savaitę išsaugojau tobulą ramybę? Kodėl ir kaip? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
