Mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies – Mt. 11:29.
Tiesa, kad nuolankioje ir romioje širdyje glūdi poilsio paslaptis. Būti romiu, nuolankiu reiškia ugdyti šias malones: kantrybę, nuoširdų paklusnumą Dievo valiai, tvirtą, pastovų pasitikėjimą Jo meile, rūpesčiu, Jo pagrindinių patarimų išmintimi ir Jo padedančia apvaizda. Turime atkakliai, ištvermingai laikytis šio kelio, nepriklausomai, ar turėsime blogą ar gerą reputaciją, palankias ar nepalankias aplinkybes. Mylimieji Dievo vaikai, stenkimės kaskart vis daugiau turėti romios ir nuolankios Kristaus dvasios, priimdami Dievo apvaizdą ir paklusdami Jo įsakymams, paliepimams ir vadovavimui, kaip tai darė Kristus, apsiginklavę stiprybe ir jėga, kurią tik Jis gali ir nori suteikti tiems, kurie ima Jo jungą ant savęs ir mokosi iš Jo – Z’96, 79 (R 1961).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė, kad yra romus, tai norėjo, kad suprastume, jog turėjo nuolankią, paklusnią širdį ir nuolankų protą, todėl sugebėjo mokytis ir pasiduoti Dievo vadovavimui. O kada pasakė, kad yra nuolankios, kuklios širdies, norėjo pasakyti, kad turėjo tinkamą savęs įvertinimo malonę. Šias dvi geras savybes Viešpats siūlo mums kopijuoti. Jei šios dorybės papuošė Jo charakterį, tai tuo labiau papuoš ir mūsų, nors iš prigimties esame silpni ir nukrypstame nuo kelio! Iš Viešpaties galime mokytis šių malonių – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Mt. 7:29; 22:16; 23:8; Jn. 3:2; 13:15; Zach. 9:9; Iz. 50:5,6; 53:7; Mt. 26:49-53; 2 Kor. 10:1; Mt. 9:10; Lk. 22:27; Apd. 8:32,33; Flp. 2:5-8.
Giesmės: 172, 1, 95, 125, 197, 198, 209 / 23, 336, 381.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba.
Tower Reading: Z’96, 78; (R 1961).
Klausimai: Ar šią savaitę mokiausi iš Viešpaties romumo ir nuolankumo? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
