Mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies – Mt. 11:29.
Tiesa, kad nuolankioje ir romioje širdyje glūdi poilsio paslaptis. Būti romiu, nuolankiu reiškia ugdyti šias malones: kantrybę, nuoširdų paklusnumą Dievo valiai, tvirtą, pastovų pasitikėjimą Jo meile, rūpesčiu, Jo pagrindinių patarimų išmintimi ir Jo padedančia apvaizda. Turime atkakliai, ištvermingai laikytis šio kelio, nepriklausomai, ar turėsime blogą ar gerą reputaciją, palankias ar nepalankias aplinkybes. Mylimieji Dievo vaikai, stenkimės kaskart vis daugiau turėti romios ir nuolankios Kristaus dvasios, priimdami Dievo apvaizdą ir paklusdami Jo įsakymams, paliepimams ir vadovavimui, kaip tai darė Kristus, apsiginklavę stiprybe ir jėga, kurią tik Jis gali ir nori suteikti tiems, kurie ima Jo jungą ant savęs ir mokosi iš Jo – Z’96, 79 (R 1961).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė, kad yra romus, tai norėjo, kad suprastume, jog turėjo nuolankią, paklusnią širdį ir nuolankų protą, todėl sugebėjo mokytis ir pasiduoti Dievo vadovavimui. O kada pasakė, kad yra nuolankios, kuklios širdies, norėjo pasakyti, kad turėjo tinkamą savęs įvertinimo malonę. Šias dvi geras savybes Viešpats siūlo mums kopijuoti. Jei šios dorybės papuošė Jo charakterį, tai tuo labiau papuoš ir mūsų, nors iš prigimties esame silpni ir nukrypstame nuo kelio! Iš Viešpaties galime mokytis šių malonių – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Mt. 7:29; 22:16; 23:8; Jn. 3:2; 13:15; Zach. 9:9; Iz. 50:5,6; 53:7; Mt. 26:49-53; 2 Kor. 10:1; Mt. 9:10; Lk. 22:27; Apd. 8:32,33; Flp. 2:5-8.
Giesmės: 172, 1, 95, 125, 197, 198, 209 / 23, 336, 381.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba.
Tower Reading: Z’96, 78; (R 1961).
Klausimai: Ar šią savaitę mokiausi iš Viešpaties romumo ir nuolankumo? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
