Šviesa [Tiesos] sužiba teisiajam ir tiesiaširdžiams džiaugsmas [iš Tiesos] – Ps. 97:11.
Tikrieji Dievo vaikai myli Tiesą todėl, kad yra susigiminiavę su ja. … Kada jie suranda Tiesą, pripažįsta jos vertę; įvertina ją, galvoja apie ją Jie sako, kad Tiesa yra tokia, kaip Dievas: ji parodo Dievo garbingą gerumą; ji yra atvaizdas Jo mylinčio, geradariško, išmintingo ir teisingo charakterio. Todėl jie myli Tiesą ir Dievą, kuris ją davė, saugo ją savo širdyse ir pastoviai ją studijuoja. O kada įsigilina į ją, stebisi pilna jos simetrija ir grožiu, bei stengiasi kaskart vis labiau priderinti savo charakterius prie to paties grožio paveikslo, ir stengiasi žodžiu ir poelgiu rekomenduoti ją kitiems, kad taip pat ir kiti būtų per ją palaiminti – Z’96, 55 (R 1949).
* * *
Taip, kaip natūrali šviesa apšviečia kelią natūraliai akiai, taip ir Tiesa apšviečia kelią mūsų supratimo akims. Dievo nutarimas yra atidengti supratimo akis tik tiems, kurių širdys simpatizuoja ir pritaria teisingumo principams. Kitiems Tiesa atneštų nuostolių. Tiesa yra palaima teisingiesiems, o teisingieji per ją yra palaima kitiems, todėl jos teikiama palaima pripildo jų širdis džiaugsmu – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Dan. 2:28; Am. 3:7; Rom. 16:25,26; Jn. 15:15; Ps. 29:9,11; Pat. 3:32; Mt. 11:25; 24:45-47; Lk. 8:10; 12:42-44; Apr. 19:9,10; 22:8,9,6.
Giesmės: 22, 296, 260, 238, 46, 97, 300 / 109, 275, 456.
Poems of Dawn, 61; Wiersze brzasku, 50: Pasitikėk juo labiau.
Tower Reading: Z’09, 231; (R 4444).
Klausimai: Kokias sąlygas įvykdžiau, norėdamas suprasti Tiesą? Kas tam padėjo ir kas trukdė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 20Būkite tad gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai – Mt. 10:16.
O, kad visi brangūs Viešpaties vaikai galėtų suprasti išminties vertę, jiems stengiantis tarnauti Tiesai! Mūsų Viešpats ne tik mokino mus, kad būtume išmintingais kaip žalčiai ir be klastos kaip karveliai, bet šį pamokinimą parėmė Savo asmeniniu poelgiu ir kitoje vietoje pasakė Apaštalams: „Dar daug ką aš turiu jums sakyti, tačiau dabar jūs to negalite pakelti”. Turėtume taip pat žinoti, kad yra tinkamas ir netinkamas laikas skelbiant tam tikras tiesas ir kad yra protingi ir neprotingi skelbimo būdai. Neužtenka to, kad nesakome netiesos, neužtenka to, kad sakome tiesą. Turėtume būti atidūs, kad kalbėtume tiesą su meile, o ugdoma meilė pasinaudoja išmintimi, kad galėtų pasiekti dar daugiau gėrio – Z’04, 91 (R 3339).
* * *
Turėti žalčio išmintį ir būti be klastos kaip karveliai, reiškia sujungti taktą su atviraširdiškumu. O tai Karalystės šaukliui yra reikalinga, ateinant su gerąja Žinia bei bendraujant su žmonėmis, kurie dažniausiai neteisingai supranta skelbiančius, kartais iškraipo jų mokinimus, o kartais ir juos pačius persekioja. Taktas ir atviraširdiškumas turi išlaikyti pusiausvyrą ir turi būti vienas su kitu suderintas. Mūsų taktas neturėtų būti veidmainiškas, o mūsų atviraširdiškumas – be takto. Aukščiausios pirmaeilės malonės daugiausia pasitarnauja tam, kad išlaikytumėm gerą pusiausvyrą. Viso to gera pasekmė yra Bažnyčios surinkimas ir ugdymas, liudijimas pasauliui ir bendradarbiavimas, griaunant šėtono imperiją su minimalia opozicija – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Lk. 10:3; Rom. 16:19; Ef. 5:15; 1 Kor. 14:20; Flp. 2:15; 1 Kor. 9:19-23; 2 Kor. 12:6; Ts. 8:1-3; 1 Kar. 3:24-28; Apd. 23:6-10.
Giesmės: 44, 95, 125, 136, 145, 164, 198 / 175, 53a, 132.
Poems of Dawn, 201; Wiersze brzasku, 194: Dar tik trumpai. Tower Reading: Z’12, 393; (R 5151).
Klausimai: Ar šią savaitę sujungiau taktą su atviraširdiškumu? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
