Šviesa [Tiesos] sužiba teisiajam ir tiesiaširdžiams džiaugsmas [iš Tiesos] – Ps. 97:11.
Tikrieji Dievo vaikai myli Tiesą todėl, kad yra susigiminiavę su ja. … Kada jie suranda Tiesą, pripažįsta jos vertę; įvertina ją, galvoja apie ją Jie sako, kad Tiesa yra tokia, kaip Dievas: ji parodo Dievo garbingą gerumą; ji yra atvaizdas Jo mylinčio, geradariško, išmintingo ir teisingo charakterio. Todėl jie myli Tiesą ir Dievą, kuris ją davė, saugo ją savo širdyse ir pastoviai ją studijuoja. O kada įsigilina į ją, stebisi pilna jos simetrija ir grožiu, bei stengiasi kaskart vis labiau priderinti savo charakterius prie to paties grožio paveikslo, ir stengiasi žodžiu ir poelgiu rekomenduoti ją kitiems, kad taip pat ir kiti būtų per ją palaiminti – Z’96, 55 (R 1949).
* * *
Taip, kaip natūrali šviesa apšviečia kelią natūraliai akiai, taip ir Tiesa apšviečia kelią mūsų supratimo akims. Dievo nutarimas yra atidengti supratimo akis tik tiems, kurių širdys simpatizuoja ir pritaria teisingumo principams. Kitiems Tiesa atneštų nuostolių. Tiesa yra palaima teisingiesiems, o teisingieji per ją yra palaima kitiems, todėl jos teikiama palaima pripildo jų širdis džiaugsmu – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Dan. 2:28; Am. 3:7; Rom. 16:25,26; Jn. 15:15; Ps. 29:9,11; Pat. 3:32; Mt. 11:25; 24:45-47; Lk. 8:10; 12:42-44; Apr. 19:9,10; 22:8,9,6.
Giesmės: 22, 296, 260, 238, 46, 97, 300 / 109, 275, 456.
Poems of Dawn, 61; Wiersze brzasku, 50: Pasitikėk juo labiau.
Tower Reading: Z’09, 231; (R 4444).
Klausimai: Kokias sąlygas įvykdžiau, norėdamas suprasti Tiesą? Kas tam padėjo ir kas trukdė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
