Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą – Mt. 5:8.
„Tyra širdis“ – tai nereiškia tobulumo elgesyje, žodžiuose ir mintyse, bet mūsų ketinimų, intencijų tobulumą. Mūsų troškimai ir pastangos turi eiti ta kryptimi, kad galėtume tobulinti savo mintis, žodžius ir darbus. Pavyzdys, kuriam gali pritarti mūsų širdis ir valia, yra Dieviškas pavyzdys: „Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas“ (Mt. 5:48). Dievas mums nedavė žemesnio pavyzdžio, bet pavyzdį absoliutaus tobulumo; tačiau Jis suteikė mums malonę, gailestingumą ir ramybę per Kristų, jei einame Jo pėdomis, o šis širdies tyrumas yra vienas iš esminių žingsnių einant siauruoju keliu – Z’00, 71 (R 2585).
* * *
Širdies tyrumas reiškia turėjimą pačių geriausių intencijų, o taip pat reiškia turėjimą vieno tikslo, kuriuo yra Dievo garbinimas. Tai skatina mus elgtis lojaliai Dievo atžvilgiu. Tokių širdžių turėjimas sukelia džiaugsmą šių širdžių savininkams. Turintys tokias širdis Dievą dabartiniu metu mato savo tikėjimo, supratimo akimis, o galiausiai visi išrinktieji pamatys Jį tokį, kokiu Jis yra iš tikrųjų – P’33, 79, 80.
Paralelinės citatos: Ps. 15:2; 19:8; 24:3-5; 51:7; Pat. 21:8; Mal. 3:2,3; Jn. 15:12; 1 Tim. 1:5; Flp. 4:8; 2 Tim. 2:21,22; Tit. 1:15; 1 Pet. 1:22; 1 Jn. 3:3; 1 Kor. 13:12; 1 Jn. 3:2.
Giesmės: 194, 20, 1, 145, 136, 78, 125 / 470, 317, 132.
Poems of Dawn, 114; Wiersze brzasku, 106: Parodyk man Savo veidą.
Tower Reading: Z’12, 389; (R 5148).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
