Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą – Mt. 5:8.
„Tyra širdis“ – tai nereiškia tobulumo elgesyje, žodžiuose ir mintyse, bet mūsų ketinimų, intencijų tobulumą. Mūsų troškimai ir pastangos turi eiti ta kryptimi, kad galėtume tobulinti savo mintis, žodžius ir darbus. Pavyzdys, kuriam gali pritarti mūsų širdis ir valia, yra Dieviškas pavyzdys: „Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas“ (Mt. 5:48). Dievas mums nedavė žemesnio pavyzdžio, bet pavyzdį absoliutaus tobulumo; tačiau Jis suteikė mums malonę, gailestingumą ir ramybę per Kristų, jei einame Jo pėdomis, o šis širdies tyrumas yra vienas iš esminių žingsnių einant siauruoju keliu – Z’00, 71 (R 2585).
* * *
Širdies tyrumas reiškia turėjimą pačių geriausių intencijų, o taip pat reiškia turėjimą vieno tikslo, kuriuo yra Dievo garbinimas. Tai skatina mus elgtis lojaliai Dievo atžvilgiu. Tokių širdžių turėjimas sukelia džiaugsmą šių širdžių savininkams. Turintys tokias širdis Dievą dabartiniu metu mato savo tikėjimo, supratimo akimis, o galiausiai visi išrinktieji pamatys Jį tokį, kokiu Jis yra iš tikrųjų – P’33, 79, 80.
Paralelinės citatos: Ps. 15:2; 19:8; 24:3-5; 51:7; Pat. 21:8; Mal. 3:2,3; Jn. 15:12; 1 Tim. 1:5; Flp. 4:8; 2 Tim. 2:21,22; Tit. 1:15; 1 Pet. 1:22; 1 Jn. 3:3; 1 Kor. 13:12; 1 Jn. 3:2.
Giesmės: 194, 20, 1, 145, 136, 78, 125 / 470, 317, 132.
Poems of Dawn, 114; Wiersze brzasku, 106: Parodyk man Savo veidą.
Tower Reading: Z’12, 389; (R 5148).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 7Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
