Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas, kuris ir užantspaudavo mus – 2 Kor. 1:21,22.
Tikrojo mokinio antspaudas arba ženklas yra turėjimas Kristaus Dvasios. Ši Šventoji Dvasia pasireiškia trejopu būdu: (1) per aukščiausią meilę Dievui ir linksmą lojalumą Jo reikalui net ir tuomet, jei reikėtų užmokėti kentėjimais; (2) per meilę broliams – nesavanaudišką, kilnią, skaisčią – trokštant jiems gėrio ir visada pasiruošus skelbti jiems gėrį; (3) per užjaučiančią meilę pasauliui, kuri skatina mus daryti gerus darbus tiek, kiek leidžia galimybės, ir taip pat troškimą bei stengimąsi turėti ramybę su visais žmonėmis – Z’96, 212 (R 2032).
* * *
Dievas pastoviai ruošia Savo žmones, kaip Jėzaus mokinius, pritaiko abipusiam bendravimui. Be to, Jis pastoviai ugdė Kristaus Kūno narius, juos patepdamas stiprino juos, įstatė atitinkamose vietose šiame Kūne. Panašiai tobulina juose ir Dvasios antspaudą, atvesdamas jų širdis iki pilnos simpatijos, vienybės ir bendradarbiavimo su Juo visuose Jo potvarkiuose – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Rom. 16:25; Kol. 2;7; 1 Pet. 5:10; Apd. 10:38; Mt. 3:16,17; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; Gal. 2:20; 3:16,29; Ef. 4:13; 2 Kor. 5:5; Ef. 1:13,14; 4:30; Rom. 8:9,14-16; 5:5; 2 Tim. 2:19.
Giesmės:201, 4, 74, 114, 105, 198, 249 / 374, 116, 368.
Poems of Dawn, 290; Wiersze brzasku, 280: Mano gyvenimas yra tik audimas.
Tower Reading: Z’14, 213; (R 5498).
Klausimai: Ar šią savaitę pajutau Dievo atliekamą sustiprinimo, patepimo ir antspaudavimo darbą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokį darbą Jis manyje atliko?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
