O visos malonės Dievas, kuris jus pašaukė į savo amžiną šlovę Kristuje, pats jus, trumpą laiką kentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins, pastatys ant tvirto pamato – 1 Pet. 5:10.
Šią trokštamą tobulą savikontrolę, šiuos sugebėjimus pasipriešinti blogiui, šį ištirtą tikėjimą, kantrybę ir visas dorybes, tvirtą ir pastovų poilsį Kristuje bei viltį, paremtą Jo pažado Žodžiu, gali pasiekti tikrieji Kristaus kareiviai su sąlyga, kad iškęs ir pakels sunkumus. Be abejonės, Apaštalas kalbėjo apie savo asmeninius išbandymus, gautus ir patirtus Viešpaties tarnyboje iki pat savo senatvės. Tokie turėtų būti ir mūsų išbandymai. Tegul kiekvieni praeinantys metai atveda mus kaskart vis arčiau garbingos tobulumo viršūnės! – Z’95, 202 (R 1859).
* * *
Pakvietimas dalyvauti Evangelijos Amžiaus pašaukime yra vienas iš nuostabiausių Dievo malonės pasireiškimų. Nieko nuostabaus, kad šio pašaukimo įvykdymas reikalauja ištikimybės pačiuose kritiškiausiuose išbandymuose, kuriuos lydi kančios. Šie kentėjimai atlieka tris dalykus, tobulinant mūsų naują širdį, protą ir valią: (1) sustiprina mus, kad turėtume teisingą nuostatą blogio atžvilgiu, sustiprina mūsų gerus jausmus, geras malones (dorybes) ir žinias; (2) suteikia pusiausvyrą krikščioniško charakterio įvairiems elementams ir jo dorybėms; ir (3) galiausiai ištobulina, kristalizuoja krikščionišką charakterį. O tai atlieka Viešpats, Dievo Dvasios galia, Jo Žodžio ir apvaizdos dėka – P’34, 95.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 1:9; 1 Tim. 6:12; Ps. 30:5; Iz. 54:8; Mt. 5:12; Rom. 8:18,37; 1 Pet. 1:6; Ef. 3:16; 6:10-17; Kol. 1:11; 2 Tim. 2:1; 2 Tes. 2:17; 3:3; 1 Tes. 3:12,13; Jok. 5:8; 2 Pet. 1:12; Rom. 8:29; Lk. 6:40; Ef. 4:12; Hbr. 13:20,21.
Giesmės: 105, 305, 266, 272, 78, 201, 230 / 257, 351, 462.
Poems of Dawn, 305; Wiersze brzasku, 303: Reikalinga jėga.
Tower Reading: Z’95, 105; (R 1806).
Klausimai: Ką šis tekstas man reiškė šią savaitę? Kaip? Su kokiais rezultatais?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
