Mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies – Mt. 11:29.
Tiesa, kad nuolankioje ir romioje širdyje glūdi poilsio paslaptis. Būti romiu, nuolankiu reiškia ugdyti šias malones: kantrybę, nuoširdų paklusnumą Dievo valiai, tvirtą, pastovų pasitikėjimą Jo meile, rūpesčiu, Jo pagrindinių patarimų išmintimi ir Jo padedančia apvaizda. Turime atkakliai, ištvermingai laikytis šio kelio, nepriklausomai, ar turėsime blogą ar gerą reputaciją, palankias ar nepalankias aplinkybes. Mylimieji Dievo vaikai, stenkimės kaskart vis daugiau turėti romios ir nuolankios Kristaus dvasios, priimdami Dievo apvaizdą ir paklusdami Jo įsakymams, paliepimams ir vadovavimui, kaip tai darė Kristus, apsiginklavę stiprybe ir jėga, kurią tik Jis gali ir nori suteikti tiems, kurie ima Jo jungą ant savęs ir mokosi iš Jo – Z’96, 79 (R 1961).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė, kad yra romus, tai norėjo, kad suprastume, jog turėjo nuolankią, paklusnią širdį ir nuolankų protą, todėl sugebėjo mokytis ir pasiduoti Dievo vadovavimui. O kada pasakė, kad yra nuolankios, kuklios širdies, norėjo pasakyti, kad turėjo tinkamą savęs įvertinimo malonę. Šias dvi geras savybes Viešpats siūlo mums kopijuoti. Jei šios dorybės papuošė Jo charakterį, tai tuo labiau papuoš ir mūsų, nors iš prigimties esame silpni ir nukrypstame nuo kelio! Iš Viešpaties galime mokytis šių malonių – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Mt. 7:29; 22:16; 23:8; Jn. 3:2; 13:15; Zach. 9:9; Iz. 50:5,6; 53:7; Mt. 26:49-53; 2 Kor. 10:1; Mt. 9:10; Lk. 22:27; Apd. 8:32,33; Flp. 2:5-8.
Giesmės: 172, 1, 95, 125, 197, 198, 209 / 23, 336, 381.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba.
Tower Reading: Z’96, 78; (R 1961).
Klausimai: Ar šią savaitę mokiausi iš Viešpaties romumo ir nuolankumo? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 12Vien tai darau – Flp. 3:13.
Reikia pastebėti, kad Apaštalas turėjo tik vieną tikslą – „Vien tai darau”. Jis nesistengė daryti daugelio darbų; ir jei taip būtų daręs, be abejo, būtų patyręs nesėkmę. Apaštalas pašventė savo gyvenimą tam vienam tikslui, prie kurio buvo pakviestas, todėl iki pat savo gyvenimo pabaigos atmetė visus kitus siekius. Jis darė tai žinodamas, kad jo pasirinktas elgesio būdas visą gyvenimą duos tik tam tikrus praradimus, trūkumus, sunkų triūsą, rūpesčius, persekiojimus ir pastovias pajuokas. Siekdamas to vienintelio tikslo, jis buvo išlaisvintas nuo daugelio pagundų, kurios galėjo nukreipti jį nuo to vienintelio tikslo prie noro mėgautis kai kuriais šio gyvenimo gerais dalykais arba siekti kai kurių jo apgaulingų iliuzijų – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Apaštalas Paulius yra mums pavyzdžiu, kaip turėtume išsirinkti vieną tikslą. Galime būti tikri, kad turėdamas daug įvairių sugebėjimų, turėjo atsispirti įvairaus pobūdžio prašymams, potraukiams, žavingoms vilionėms, norinčioms nuvesti jį į šalį domėtis visai kitais dalykais, nei tuo vienu vieninteliu jo gyvenimo tikslu. Apaštalo tvirtumas, atsisakant nukreipti savo veiklą nuo šio vienintelio tikslo, sukelia mums nuostabą ir norą sekti šiuo pavyzdžiu. Mes negalime būti universaliais žmonėmis, siekiančiais pirmumo visose srityse. Tvirtindami, kad
„akmuo, kuris judinamas, neapauga samanomis”, stenkimės visą mūsų energiją panaudoti tam, kad galėtume pasiekti šį vieną tikslą – padaryti mūsų pašaukimą ir išrinkimą tikru – P’30, 78.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 2:2: Mt. 10:42; Lk. 9:51,61,62; Mk. 10:45; Jn. 4:31-38; Apd. 1:14; 2:1,46; 4:24,32; 5:12; 21:10-15; Rom. 15:5,6; 2 Kor. 13:11; Flp. 1:27; 3:18.
Giesmės: 130, 136, 78, 1, 8, 160, 267 / 13, 24, 318.
Poems of Dawn, 270; Wiersze brzasku, 251: Retrospekcija.
Tower Reading: Z’01, 6; (R 2753).
Klausimai: Ar aš turiu vieną tikslą? Koks yra mano tikslas? Kaip jį parodau?
