Mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies – Mt. 11:29.
Tiesa, kad nuolankioje ir romioje širdyje glūdi poilsio paslaptis. Būti romiu, nuolankiu reiškia ugdyti šias malones: kantrybę, nuoširdų paklusnumą Dievo valiai, tvirtą, pastovų pasitikėjimą Jo meile, rūpesčiu, Jo pagrindinių patarimų išmintimi ir Jo padedančia apvaizda. Turime atkakliai, ištvermingai laikytis šio kelio, nepriklausomai, ar turėsime blogą ar gerą reputaciją, palankias ar nepalankias aplinkybes. Mylimieji Dievo vaikai, stenkimės kaskart vis daugiau turėti romios ir nuolankios Kristaus dvasios, priimdami Dievo apvaizdą ir paklusdami Jo įsakymams, paliepimams ir vadovavimui, kaip tai darė Kristus, apsiginklavę stiprybe ir jėga, kurią tik Jis gali ir nori suteikti tiems, kurie ima Jo jungą ant savęs ir mokosi iš Jo – Z’96, 79 (R 1961).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė, kad yra romus, tai norėjo, kad suprastume, jog turėjo nuolankią, paklusnią širdį ir nuolankų protą, todėl sugebėjo mokytis ir pasiduoti Dievo vadovavimui. O kada pasakė, kad yra nuolankios, kuklios širdies, norėjo pasakyti, kad turėjo tinkamą savęs įvertinimo malonę. Šias dvi geras savybes Viešpats siūlo mums kopijuoti. Jei šios dorybės papuošė Jo charakterį, tai tuo labiau papuoš ir mūsų, nors iš prigimties esame silpni ir nukrypstame nuo kelio! Iš Viešpaties galime mokytis šių malonių – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Mt. 7:29; 22:16; 23:8; Jn. 3:2; 13:15; Zach. 9:9; Iz. 50:5,6; 53:7; Mt. 26:49-53; 2 Kor. 10:1; Mt. 9:10; Lk. 22:27; Apd. 8:32,33; Flp. 2:5-8.
Giesmės: 172, 1, 95, 125, 197, 198, 209 / 23, 336, 381.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba.
Tower Reading: Z’96, 78; (R 1961).
Klausimai: Ar šią savaitę mokiausi iš Viešpaties romumo ir nuolankumo? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 10Meilė ... nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa – 1 Kor. 13:4,6.
Ar gėrio ir blogio principai yra taip tvirtai nustatyti mano mintyse, ir ar aš taip pritariu gėriui ir neapkenčiu blogio, jog neparemsiu blogio, bet jį pasmerksiu net ir tada, kai galėčiau turėti tam tikrą naudą iš to? Ar aš taip pritariu gėriui ir tiesai, kad galėčiau džiaugtis Tiesa ir jos pasisekimu, net jei tai sugriautų mano ankščiau turėtas pažiūras, ar pakenktų kai kuriems mano žemiškiems reikalams? Meilė Dievui, apie kurią Apaštalas čia sako kaip apie Viešpaties žmonių dvasią, tai meilė daug aukštesnė už savanaudiškumą ir besiremianti nustatytais principais, kuriuos su kiekviena diena turime vis aiškiau pažinti ir tiksliau jų laikytis, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų – Z’03, 57 (R 3150).
* * *
Neteisybė tai yra netiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė paremta gėrio principų mylėjimu, negali džiaugtis netiesa. Nors ji užjaučia brolius ir užjaučia, gailisi pasaulio dėl jame esančio neteisingumo, kuris ją skaudina ir kelia liūdesį, tačiau, tuo pačiu metu, meilė tokiame laipsnyje bjaurisi netiesa, kokiame džiaugiasi Tiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė gali tik džiaugtis Dievo Planu ir Dvasia, nes tai yra įkūnijimas kiekvieno gero principo tikėjime ir elgesyje. Meilė džiaugiasi Tiesos principais, siekiais, konfliktais, kūryba, pasisekimais, triumfu ir Tiesos dvasia, ir tai dėl to, jog jai malonu matyti gerus principus ir dalykus – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 10:3; Rom. 1:32; 2 Jn. 4; Neh. 8:10-12; Ps. 9:2; 13:5; 19:8; 40:16; 46:4; 89:15; 97:11,12; 119:1,16,55,111,165; Iz. 12; Jer. 15:16; Hbr. 10:34; 1 Pet. 1:8; Apd. 11:18,22,23.
Giesmės: 95, 130, 136, 165, 149, 179, 204 / 53a, 203, 380.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk! Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi netiesa ar Tiesa? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
