Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – malonumai per amžius – Ps. 16:11.
Viešpaties akivaizdoje, nepriklausomai nuo to, kur mes esame, visada yra džiaugsmo pilnatvė. Vis daugiau tobulinkime Viešpaties pažinimą, artėdami prie Jo maldoje, Jo brangaus Žodžio studijavime, medituodami apie Jo gerumą, apvaizdos rūpestį, apie aiškiai parodytas Jo malones mūsų asmeniniuose išbandymuose ir apie visus Jo brangius pažadus, kurie taip, kaip amen, yra Kristuje. „Artinkitės prie Dievo, tai Jis artinsis prie jūsų” (Jok. 4:8), apreikš jums Pats Save ir apsigyvens jumyse. Iš tikrųjų, ta yra Dievo valia, kad visi Jo vaikai būtų laimingi Jame, kad visada džiaugtųsi. O jeigu kas nepatiria to palaiminimo, tas gyvena žemiau savo privilegijų – Z’96, 54 (R 1948).
* * *
Suprantame, kad Dievo veidas reiškia Dievo malonę mūsų dabartinėse aukojimo ir būsimosiose garbės sąlygose. Džiaugsmo pilnatvė, tai yra aukščiausias džiaugsmo laipsnis, kokį kas gali pasiekti, yra privilegija kiekvienos iš tų dviejų malonės sąlygų. O Kristaus klasė, kuri džiaugiasi Jo didžiausia malone, yra palaiminta amžinais malonumais, amžina laime – P’36, 78.
Paralelinės citatos: Apd. 2:28; Pat. 4:18; 1 Jn. 3:2; Mt. 5:8; Ps. 17:15; 36:8; Hbr. 12:2; Lk. 14:14; Jn. 6:39,40,44,54; 14:2,3,19; Apd. 2:26-28; 26:6,7; 1 Kor. 15:40-57; 2 Kor. 5:1-5; Flp. 3:10,11,21; Apr. 20:4,6.
Giesmės: 179, 32, 109, 273, 201, 176, 58 / 379, 373, 370a.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Jo valia, ne mano, teįvyksta.
Tower Reading: Z’96, 53; (R 1948).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kaip jį panaudojau savo kasdieniniame gyvenime? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
