Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje – malonumai per amžius – Ps. 16:11.
Viešpaties akivaizdoje, nepriklausomai nuo to, kur mes esame, visada yra džiaugsmo pilnatvė. Vis daugiau tobulinkime Viešpaties pažinimą, artėdami prie Jo maldoje, Jo brangaus Žodžio studijavime, medituodami apie Jo gerumą, apvaizdos rūpestį, apie aiškiai parodytas Jo malones mūsų asmeniniuose išbandymuose ir apie visus Jo brangius pažadus, kurie taip, kaip amen, yra Kristuje. „Artinkitės prie Dievo, tai Jis artinsis prie jūsų” (Jok. 4:8), apreikš jums Pats Save ir apsigyvens jumyse. Iš tikrųjų, ta yra Dievo valia, kad visi Jo vaikai būtų laimingi Jame, kad visada džiaugtųsi. O jeigu kas nepatiria to palaiminimo, tas gyvena žemiau savo privilegijų – Z’96, 54 (R 1948).
* * *
Suprantame, kad Dievo veidas reiškia Dievo malonę mūsų dabartinėse aukojimo ir būsimosiose garbės sąlygose. Džiaugsmo pilnatvė, tai yra aukščiausias džiaugsmo laipsnis, kokį kas gali pasiekti, yra privilegija kiekvienos iš tų dviejų malonės sąlygų. O Kristaus klasė, kuri džiaugiasi Jo didžiausia malone, yra palaiminta amžinais malonumais, amžina laime – P’36, 78.
Paralelinės citatos: Apd. 2:28; Pat. 4:18; 1 Jn. 3:2; Mt. 5:8; Ps. 17:15; 36:8; Hbr. 12:2; Lk. 14:14; Jn. 6:39,40,44,54; 14:2,3,19; Apd. 2:26-28; 26:6,7; 1 Kor. 15:40-57; 2 Kor. 5:1-5; Flp. 3:10,11,21; Apr. 20:4,6.
Giesmės: 179, 32, 109, 273, 201, 176, 58 / 379, 373, 370a.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Jo valia, ne mano, teįvyksta.
Tower Reading: Z’96, 53; (R 1948).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kaip jį panaudojau savo kasdieniniame gyvenime? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?